Raiboji rožė 'Alba' (Baltažiedė raukšlėtoji rožė)
Rosa rugosa 'Alba'
Kiti pavadinimai: rugosa rose, japanese rose, raukšlėtoji rožė
Toksiškumas
Rosa rugosa 'Alba' lapai, stiebai ir šaknys nėra toksiški, tačiau augalas turi aštrių spyglių, galinčių sukelti mechaninius sužeidimus. Erškėtuogės yra valgomios ir plačiai naudojamos kulinarijoje — jose gausu vitamino C. Žiedai taip pat valgomi ir naudojami arbatoms bei saldainiams gaminti. Gyvūnai, ypač šunys, gali sudraskytis nuo spyglių, tačiau augalo dalys netoksiškos.
Priežiūros instrukcijos
Apšvietimas
labai ryškus
Rosa rugosa 'Alba' geriausiai auga visoje saulėje — ji reikalauja ne mažiau kaip 6 valandų tiesioginės saulės per dieną. Pietinė ar pietvakarinė padėtis garantuos gausų žydėjimą ir gerą erškėtuogių derėjimą. Pusiau paūksmėtoje vietoje augalas auga, tačiau žiedų skaičius mažėja, o atsparumas ligoms šiek tiek silpnėja. Raukšlėtoji rožė puikiai toleruoja pajūrio sąlygas — stiprų vėją ir druskingą orą.
Laistymas
kas 2-3 savaites (įsišaknijus)
Pasodinta ir įsišaknijusi Rosa rugosa 'Alba' yra labai atspari sausrai — ji pati susiranda vandenį net sausu vasaros periodu. Pirmaisiais metais po sodinimo rekomenduojama laistyti reguliariai, kol augalas įsišaknija. Vėliau pakanka natūrių kritulių, nebent vasara itin sausa ir ilgai nėra lietaus. Vengti perteklinio drėkinimo — stovintis vanduo gali sukelti šaknų puvinį. Laistoma prie šaknies, siekiant išvengti lapų sudrėkinimo.
Dirvožemis
Rosa rugosa 'Alba' neypatingai reikli dirvos sudėčiai ir puikiai auga smėlingame, prastame substrate — tai vienas pagrindinių jos privalumų. Gerai laidžia, šiek tiek rūgšti ar neutrali dirva (pH 5,5–7,0) yra optimali. Kalkingas ir net druskingos pakrantės smėlis toleruojamas geriau nei daugumai rožių veislių. Sunkios, blogai laidžios, durpinės ar nuolat drėgnos dirvos netinkamos — jose gresia šaknų puvimas.
Temperatūra
-35°C - 32°C
Optimali: 15-25°C
Drėgmė
vidutinė
Raukšlėtoji rožė neskiria ypatingo dėmesio oro drėgmei — ji prisitaiko tiek prie pajūrio drėgnos aplinkos, tiek prie sausesnio kontinentinio klimato. Vidutinė aplinkos drėgmė yra optimali. Geroje oro cirkuliacijoje augantis krūmas retai patiria grybelines ligas, net ir drėgnesniais sezonais. Stačia drėgna aplinka su menku vėdinimu gali skatinti miltligę.
Kilmė
Šeima: Erškėtinių (Rosaceae)
Kilmė: Rytų Azija (Japonija, Kinija, Korėja, pietryčių Sibiras)
Atsparumo zonos
Zonos 2-9
Šaltesnė ← → Šiltesnė
Priežiūros kalendorius
Sodinimas
Sodinimo mėnesiai
Geriausi sodinimo laikai — ankstyvą pavasarį (balandis–gegužė), kol pumpurai dar neišsiskleidę, arba rugsėjį, kad augalas spėtų įsišaknyti prieš žiemą. Vieta parenkama atviroje, saulėtoje erdvėje su gerai laidžia dirva. Sodinimo duobė kasama dvigubai platesnė ir gilesnė nei šaknų kamuolys. Įterpiant galima šiek tiek papildyti komposto, tačiau per riebios dirvos stengiantis vengti — raukšlėtoji rožė klesti ir prastesnėse sąlygose. Pasodinus gerai palaistoma ir suformuojamas mulčo sluoksnis aplink pagrindą.
Persodinimas
Persodinimo mėnesiai
Rosa rugosa 'Alba' perkėlimas rekomenduojamas ankstyvą pavasarį, kol augalas dar nepradėjęs vegetuoti. Rudeninis persodinimas taip pat galimas — rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje. Persodinant svarbu išsaugoti kuo didesnį šaknų kamuolį, nes raukšlėtoji rožė formuoja gilias, plačias šaknis. Po persodinimo gausiai laistoma ir pirmaisiais metais apsaugoma nuo stiprios sausros.
Genėjimas
Genėjimo mėnesiai
Rosa rugosa 'Alba' genima minimaliai — tai vienas iš jos privalumų prieš kitas rožes. Pavasarį, balandžio pradžioje, pašalinamos nudžiūvusios, pažeistos ar susikertančios šakos. Kas 3-4 metus rekomenduojama atjauninanti genimas: 1/3 seniausių šakų nupjaunama prie pagrindo, taip skatinamas jaunų ūglių augimas. Rudenį genėjimo reikėtų vengti, kad nesusilpnintumėte augalo prieš žiemą. Žiedai nuo natūralaus kritimo nereikalingi — taip formuojasi erškėtuogės.
Tręšimas
Tręšimo mėnesiai
Raukšlėtoji rožė yra nepriekabi tręšimui ir dažnai gerai auga be papildomo maisto. Jei norima paskatinti žydėjimą, pavasarį (balandis–gegužė) galima papildyti komposto sluoksniu ar subalansuotomis trąšomis rožėms. Vasaros viduryje galima pakartoti tręšimą kalio turinčiomis trąšomis, kad skatintų antrą žydėjimo bangą ir erškėtuogių brendimą. Azoto perteklius skatina lapų augimą žiedų sąskaita, todėl vengti azoto turinčių trąšų vasaros antroje pusėje.
Dauginimas
Dauginimo mėnesiai
Rosa rugosa 'Alba' lengviausiai dauginama žaliaisiais ar puskietaisiais auginiais vasaros viduryje (birželis–liepa). 10-15 cm auginiai paimami iš sveikų ūglių, apatinis lapas pašalinamas, o auginys sodinamas į drėgną smėlio ir durpių substratą. Raukšlėtoji rožė taip pat gerai duoda natūralias atlankas — jas galima atskirti ir persodinti pavasarį. Dauginimas sėklomis galimas, tačiau ilgesnis: sėklos stratifikuojamos šaltyje 3-4 mėnesius prieš sėją. Subrendę erškėtuogių sėklos sėjamos rudenį tiesiai į žemę — žiemos šaltis atlieka natūralią stratifikaciją.
Žydėjimas
Žiedų spalva: balta, kreminė balta
Žydėjimo mėnesiai
Rosa rugosa 'Alba' žiedai yra stambūs (7-9 cm skersmens), puspilniai arba puodeliai formos, grynai balti arba su silpnu kreminiu atspalviu. Žydėjimas prasideda birželio viduryje ir, palankiomis sąlygomis bei esant pakankamai drėgmės, kartojasi bangomis iki pat rugsėjo. Kiekvienas žiedas laikosi 3-5 dienas, tačiau nuolatinis naujų pumpurų susiformavimas užtikrina ilgą dekoratyvumo laikotarpį. Po žiedų dedasi ryškiai raudonos, pomidoro dydžio erškėtuogės, kurios suteikia krūmui papildomo grožio ir maistinės vertės rudenį.
Kvapas: Rosa rugosa 'Alba' aromatas — vienas intensyviausių ir sodriausių tarp visų rožių rūšių. Kvapas klasikinis rožių, saldus, šiek tiek primenantis gvazdikėlius, jaučiamas iš nemažo atstumo šiltą, ramų rytą ar vakarą. Žiedai naudojami kvepalų, rožių vandens ir rožių aliejaus gamybai — ypač populiarūs tradicinėje bulgarų ir turkų parfumerijoje. Net ir paskirtoje visai nedidelėje sodo dalyje keli šio augalo krūmai gali prisotinti orą žaviu aromatu viso žydėjimo sezono metu.
Veislės
Rosa rugosa 'Rubra'
Tamsiai rausvų–purpurinių žiedų atmaina, pasižyminti tokiu pat intensyviu aromatu ir gausia erškėtuogių produkcija kaip 'Alba'.
Rosa rugosa 'Scabrosa'
Stambiažiedė veislė su ryškiai violetiniais-rausvais žiedais ir ypač didelėmis, ryškiai raudonomis erškėtuogėmis, labai populiari sodininkystėje.
Rosa rugosa 'Blanc Double de Coubert'
Puspilniai balti žiedai, intensyvus kvapas ir kompaktiška forma — viena gražiausių baltažiedžių rugosa rožių veislių.
Rosa rugosa 'Hansa'
Dvigubi violetiniai-purpuriniai žiedai, labai kvapni, puikiai tinkanti gyvatvorėms ir atsparumu žiemai garsi veislė.
Patarimai
- •Sodinkite raukšlėtąją rožę smėlingoje, prastoje dirvoje — ji klesti ten, kur kitos rožės vargtų.
- •Nesupjaustykite nuvytusių žiedų — iš jų susiformuos ryškios raudonos erškėtuogės, puikios vitaminui C turtingai arbatai.
- •Kaip gyvatvorę sodinant kas 80-100 cm, per 2-3 metus suformuosite neįžengiamą, žydintį ir kvapnų barjerą.
- •Genėkite kuo mažiau — ši rožė mėgsta natūralią formą, o perteklinis karpymas mažina žydėjimą ir erškėtuogių kiekį.
- •Jei auginate pajūryje ar druskingoje aplinkoje, Rosa rugosa 'Alba' yra vienas geriausių pasirinkimų — ji toleruoja druskingą orą ir smėlį geriau nei beveik visos kitos rožių rūšys.
Dažnos problemos
Juodoji dėmėtligė (Diplocarpon rosae)
Ant lapų atsiranda juodi arba tamsiai rudi apskriti lopai, aplinkui geltonuoja audiniai; lapai anksti krenta. Dažniausiai pasireiškia drėgnomis vasaromis.
Sprendimas: Rosa rugosa 'Alba' yra natūraliai atspari šiai ligai. Jei pažeidimų atsiranda, pašalinti pažeistus lapus ir neleisti jiems irti dirvoje; esant stipriam pažeidimui purkšti fungicidais su variu arba siera.
Miltligė (Podosphaera pannosa)
Baltas miltinis apnašas ant jaunų lapų, ūglių ir pumpurų; augalas atrodo lyg padengtas baltu miltu, lapai deformuojasi.
Sprendimas: Gerinti oro cirkuliaciją aplink krūmą, vengti vakarinės laistymo praktikos. Purkšti natrio bikarbonato tirpalu (1 šaukštelis/1 l vandens) arba naudoti sieros turinčius preparatus.
Amarai (Aphididae)
Smulkūs žali arba juodi vabzdžiai kaupiasi ant jaunų ūglių viršūnių ir pumpurų, lapai riečiasi ir deformuojasi.
Sprendimas: Aukštesnio slėgio vandens srove nuplauti nuo ūglių; esant dideliam pažeidimui naudoti insekticidinio muilo tirpalą arba neemo aliejų. Skatinti natūralius priešus — boruželes, voruoklius.
Rožių straubliukas (Rhynchites bacchus)
Pumpurai ir jauni ūgliai nupjauti arba sužaloti; ant jų matomi gręžimo žymiai. Suaugę vabalai graužia lapus.
Sprendimas: Rankiniu būdu rinkti vabalus anksti ryte, kai jie lėti; pažeistus ūglius šalinti. Sunkiais atvejais naudoti insekticidus pagal instrukcijas.
Naudojimas
Žymos
Kompanionai augalai
Augalai, kurie puikiai auga šalia
Tikroji levanda
Papildo rožių aromatą, atbaido kenkėjus ir suteikia kontrastingą mėlyną-violetinę spalvą šalia baltų žiedų.
Katžolė
Atbaido amarų kolonijas ir kitus kenkėjus, o žydint sukuria gražų mėlynai pilką foną raukšlėtosios rožės kojoms.
Česnakas
Tradicinis rožių draugas — česnakai atbaido amarus ir kitus kenkėjus, sodinami tarp rožių krūmų.
Vaistinė šalavija
Kaimyninė šalavija atbaido rožių kenkėjus ir harmoningai papildo dekoratyvinę sodo kompoziciją.
Panašūs augalai
Visi Medžiai ir krūmai →Agastas 'Whinham's Industry' (Stambiauogis agastas 'Whinham's Industry')
Ribes uva-crispa 'Whinham's Industry'
Agrastas 'Black Velvet' (Stambiauogis agrastas)
Ribes uva-crispa 'Black Velvet'
Agrastas 'Captivator' (Bespyglis agrastas)
Ribes uva-crispa 'Captivator'
Agrastas 'Early Green'
Ribes uva-crispa 'Early Green'