Braškė 'Vima Xima' (Sodo braškė 'Vima Xima')
Fragaria × ananassa 'Vima Xima'
Kiti pavadinimai: Sodo braškė 'Vima Xima'
Braškė 'Vima Xima' yra vertinama veislė, pasižyminti išskirtinėmis savybėmis, kurios ją daro populiaria tiek tarp mėgėjų sodininkų, tiek tarp komercinių augintojų. Ši veislė išsiskiria savo vidutiniu vėlyvumu, leidžiančiu mėgautis šviežiomis uogomis po ankstyvųjų veislių derliaus. Jos uogos yra neįprastai didelės, tvirtos, ryškiai raudonos spalvos ir nepaprastai aromatingos, kas užtikrina puikų skonį ir patrauklią išvaizdą. Be to, 'Vima Xima' yra žinoma dėl savo atsparumo įvairioms ligoms, o tai palengvina auginimą ir sumažina cheminių priemonių poreikį.
Sodo braškė (Fragaria × ananassa) yra hibridinis augalas, atsiradęs XVIII amžiuje Prancūzijoje, sukryžminus Šiaurės Amerikos Virginijos braškę (Fragaria virginiana) ir Pietų Amerikos Čilės braškę (Fragaria chiloensis). Šis hibridas greitai išpopuliarėjo visame pasaulyje dėl savo didesnių ir skanesnių uogų, palyginti su laukinėmis žemuogėmis. Nuo to laiko buvo išvesta tūkstančiai veislių, pritaikytų įvairioms klimato sąlygoms ir skonio pageidavimams. 'Vima Xima' yra viena iš šių sėkmingų atmainų, įkūnijanti geriausias hibridinės braškės savybes.
Braškės yra vienos populiariausių uogų pasaulyje, vertinamos dėl savo gaivaus skonio, universalumo ir naudos sveikatai. Jos gausios vitaminu C, manganu ir antioksidantais. 'Vima Xima' veislė ypač tinka tiems, kurie ieško gausaus derliaus ir aukštos kokybės uogų, kurias galima valgyti šviežias, naudoti desertams, uogienėms ar šaldymui. Jos tvirtumas leidžia uogoms gerai išlaikyti formą transportuojant ir perdirbant.
Auginant 'Vima Xima' svarbu užtikrinti saulėtą vietą ir derlingą, gerai drenuotą dirvą. Reguliarus laistymas, ypač žydėjimo ir uogų nokimo metu, yra būtinas gausiam derliui. Augalas linkęs leisti atžalas, kurias galima naudoti dauginimui arba šalinti, siekiant išlaikyti augalo energiją uogų gamybai. Tinkama priežiūra garantuos, kad mėgausitės sultingomis ir aromatingomis 'Vima Xima' uogomis visą sezoną.
Įdomu tai, kad botaniškai braškės nėra uogos, o sutelktiniai vaisiai, kurių tikrosios sėklos yra maži taškeliai ant vaisiaus paviršiaus.
Toksiškumas
Braškės 'Vima Xima' yra visiškai nekenksmingos ir valgomos. Jos yra vienos iš populiariausių ir saugiausių uogų, plačiai vartojamų maistui.
Priežiūros instrukcijos
Apšvietimas
labai ryškus
Braškėms 'Vima Xima' reikia gausios saulės šviesos, kad subrandintų saldžias ir gausias uogas. Sodinant šešėlyje, derlius bus mažesnis, o uogos ne tokios saldžios. Optimalu, jei augalai gauna bent 6-8 valandas tiesioginės saulės per dieną.
Laistymas
kas 2-4 dienas
Braškėms reikalingas reguliarus ir tolygus laistymas, ypač žydėjimo ir uogų formavimosi metu. Dirva turėtų būti drėgna, bet ne permirkusi, kad būtų išvengta šaknų puvinio. Mulčiavimas padeda išlaikyti drėgmę dirvoje.
Dirvožemis
Ši veislė geriausiai auga derlingoje, gerai drenuotoje, humusu turtingoje dirvoje. Optimalus pH lygis yra šiek tiek rūgštus iki neutralaus (nuo 5,5 iki 6,8). Venkite sunkių, molingų dirvožemių, kurie linkę užlaikyti vandenį.
Temperatūra
-20°C - 30°C
Optimali: 18-25
Drėgmė
vidutinė
Braškės gerai toleruoja vidutinę oro drėgmę. Svarbiausia užtikrinti gerą oro cirkuliaciją aplink augalus, kad būtų išvengta grybelinių ligų, ypač drėgnoje aplinkoje.
Matmenys
Aukštis: 15-30 cm
Plotis: 30-60 cm
Kilmė
Šeima: Erškėtiniai (Rosaceae)
Kilmė: Šiaurės ir Pietų Amerika (hibridas)
Atsparumo zonos
Zonos 4-8
Šaltesnė ← → Šiltesnė
Priežiūros kalendorius
Sodinimas
Sodinimo mėnesiai
Braškes 'Vima Xima' geriausia sodinti anksti pavasarį (balandžio-gegužės mėn.) arba vėlyvą vasarą (rugpjūčio mėn.). Sodinant svarbu, kad augalo širdelė (augimo centras) būtų dirvos lygyje, nei per giliai, nei per sekliai.
Persodinimas
Persodinimo mėnesiai
Braškynus rekomenduojama atnaujinti kas 3-4 metus, persodinant naujus sodinukus, išaugintus iš atžalų, arba įsigyjant naujus. Tai padeda išlaikyti derlingumą ir augalų gyvybingumą.
Genėjimas
Genėjimo mėnesiai
Po derliaus nuėmimo rekomenduojama pašalinti senus, pažeistus ar ligotus lapus. Taip pat reikėtų reguliariai šalinti atžalas, jei nenorite plėsti braškyno, kad augalo energija būtų nukreipta į uogų formavimąsi.
Tręšimas
Tręšimo mėnesiai
Tręšti braškes reikėtų du kartus per sezoną: anksti pavasarį, prasidėjus augimui, ir po derliaus nuėmimo. Naudokite subalansuotas trąšas, skirtas uoginiams augalams. Venkite per didelio azoto kiekio, kuris skatina lapų augimą, bet mažina uogų derlių.
Žiemojimas
Šaltesniuose regionuose, siekiant apsaugoti braškes nuo šalčio, rudenį, prieš didelius šalčius, rekomenduojama augalus uždengti storu šiaudų, eglišakių ar agroplėvelės sluoksniu. Tai padeda išsaugoti augalų širdeles nuo iššalimo.
Dauginimas
Dauginimo mėnesiai
'Vima Xima' braškės lengvai dauginamos atžalomis (ūsais), kurias augalas leidžia po derliaus nuėmimo. Atžalas galima atskirti nuo motininio augalo ir pasodinti atskirai.
Žydėjimas
Žiedų spalva: balta
Žydėjimo mėnesiai
Braškės žydi baltais, penkialapiais žiedeliais su geltonu centru, kurie susitelkę ant trumpų žiedkočių. Žydėjimas vyksta prieš uogų nokimą.
Veislės
Senga Sengana
Vėlyva veislė, pasižyminti tamsiai raudonomis, aromatingomis uogomis, tinkančiomis perdirbimui ir šaldymui.
Elsanta
Viena populiariausių ankstyvųjų-vidutinio ankstyvumo veislių, auginama dėl didelių, tvirtų, blizgių ir gero skonio uogų.
Honeoye
Ankstyva ir šalčiui atspari veislė, duodanti vidutinio dydžio, ryškiai raudonas, rūgščias uogas, tinkančias uogienėms.
Patarimai
- •Mulčiuokite braškes šiaudais, kad uogos būtų švarios, drėgmė išsilaikytų dirvoje ir būtų slopinamos piktžolės.
- •Reguliariai (kas 3-4 metus) atnaujinkite braškyną naujais sodinukais arba atžalomis, kad išlaikytumėte gausų derlių.
- •Laistykite ryte, kad lapai spėtų išdžiūti iki vakaro ir sumažėtų grybelinių ligų rizika.
- •Saugokite uogas nuo paukščių, uždengdami braškyną tinklu, kai uogos pradeda nokti.
- •Norėdami gauti saldesnes uogas, užtikrinkite, kad braškės gautų kuo daugiau tiesioginės saulės šviesos.
Dažnos problemos
Pilkasis puvinys (Botrytis cinerea)
Ant uogų atsiranda pilkas, pūkuotas pelėsis, dėl ko uogos pūva ir tampa netinkamos vartoti.
Sprendimas: Užtikrinti gerą oro cirkuliaciją, vengti per tankaus sodinimo, pašalinti pažeistas uogas ir lapus, mulčiuoti šiaudais, esant reikalui naudoti fungicidus.
Miltligė
Ant lapų, žiedų ir uogų atsiranda balta miltuota danga, augalai silpsta, derlius mažėja.
Sprendimas: Pašalinti pažeistas augalo dalis, purkšti fungicidais, užtikrinti gerą oro cirkuliaciją.
Sraigės ir šliužai
Šie kenkėjai graužia lapus ir palieka skylutes uogose, dažnai palikdami gleivių pėdsakus.
Sprendimas: Rinkti rankomis, naudoti barjerus (kiaušinių lukštai, vario juostos), dėti specialius masalus.
Braškinė erkutė
Lapai tampa raukšlėti, susirietę, augalai prastai auga, uogos smulkėja.
Sprendimas: Naudoti specialius akaricidus, pašalinti stipriai pažeistus augalus, užtikrinti tinkamą augalų priežiūrą.
Chlorozė (geležies trūkumas)
Jauni lapai pagelsta, ypač tarp gyslų, o gyslos lieka žalios. Tai rodo maistinių medžiagų trūkumą.
Sprendimas: Patikrinti dirvos pH, nes per didelis šarmingumas gali blokuoti geležies pasisavinimą. Papildyti dirvą geležies chelatais arba rūgštinančiomis trąšomis.
Naudojimas
Žymos
Kompanionai augalai
Augalai, kurie puikiai auga šalia
Špinatai
Padeda palaikyti dirvos drėgmę, slopina piktžoles ir gali pagerinti dirvožemio kokybę.
Svogūnai / Česnakai
Atbaido kai kuriuos kenkėjus ir gali padėti apsisaugoti nuo grybelinių ligų.