Borlotto pupelė (Paprastoji pupelė 'Borlotto')
Phaseolus vulgaris 'Borlotto'
Kiti pavadinimai: Borlotti pupelės, Paprastoji pupelė 'Borlotto', Romano pupelės, Cranberry beans, Phaseolus vulgaris var. borlotto
Borlotto pupelė (Phaseolus vulgaris 'Borlotto') yra viena iš populiariausių ir išskirtiniausių paprastosios pupelės veislių, vertinama dėl savo gražių, raudonai dėmėtų ankščių ir skanių, kreminės tekstūros sėklų. Kilusios iš Centrinės ir Pietų Amerikos, pupelės buvo auginamos tūkstančius metų, tačiau Borlotto veislė išpopuliarėjo Italijoje, kur tapo neatsiejama tradicinės virtuvės dalimi. Jos unikalus raštas ir puikus skonis lėmė greitą plitimą visame pasaulyje, ypač Viduržemio jūros regiono šalyse.
Šios pupelės yra ne tik vizualiai patrauklios, bet ir maistingos, turtingos baltymų, skaidulų ir įvairių vitaminų bei mineralų. Jos gali būti vartojamos tiek šviežios, tiek džiovintos, puikiai tinka sriuboms, troškiniams, salotoms ir garnyrams. Augalas yra vienmetis, auga greitai ir duoda gausų derlių, jei tinkamai prižiūrimas.
Borlotto pupelės auginimas nėra sudėtingas, todėl jos tinka tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems sodininkams. Svarbiausia užtikrinti pakankamai saulės šviesos, derlingą dirvožemį ir reguliarų laistymą. Kaip ir visos pupelės, Borlotto veislė priklauso ankštinių augalų šeimai, kuri pasižymi gebėjimu fiksuoti azotą dirvožemyje, praturtindama jį natūraliomis trąšomis.
Yra keletas Borlotto pupelių tipų – krūminės ir vijoklinės. Krūminės veislės yra kompaktiškesnės ir nereikalauja atramų, o vijoklinės auga aukščiau ir duoda ilgesnį derlių, tačiau joms būtinos atramos. Abiejų tipų pupelės pasižymi tuo pačiu išskirtiniu skoniu ir išvaizda, leidžiančia kiekvienam sodininkui pasirinkti tinkamiausią auginimo būdą savo daržui.
Toksiškumas
Borlotto pupelės yra valgomos ir nėra nuodingos žmonėms ar gyvūnams, tačiau neapdorotos sėklos gali sukelti virškinimo sutrikimus dėl jose esančių lektinų. Prieš vartojimą būtina tinkamai termiškai apdoroti.
Priežiūros instrukcijos
Apšvietimas
pilna saulė
Borlotto pupelės reikalauja daug saulės šviesos, kad gerai augtų ir derėtų. Pasirinkite vietą, kuri gauna tiesioginius saulės spindulius didžiąją dienos dalį, bent 6-8 valandas. Nepakankamai šviesos gali sumažinti derlių ir sulėtinti augimą.
Laistymas
reguliariai, palaikant tolygiai drėgną dirvožemį
Pupelėms reikia nuolatinės drėgmės, ypač žydėjimo ir ankščių formavimosi metu. Laistykite reguliariai, kad dirvožemis būtų tolygiai drėgnas, bet ne permirkęs. Venkite laistyti lapus, kad išvengtumėte grybelinių ligų.
Dirvožemis
Borlotto pupelės geriausiai auga derlingame, gerai drenuotame, neutralios arba šiek tiek rūgščios reakcijos (pH 6.0-7.0) dirvožemyje. Prieš sėją į dirvožemį rekomenduojama įmaišyti komposto ar perpuvusio mėšlo.
Temperatūra
10°C - 30°C
Optimali: 18-24 C
Drėgmė
vidutinė
Pupelės gerai auga esant vidutinei oro drėgmei. Didelė drėgmė, ypač kartu su prasta oro cirkuliacija, gali skatinti grybelinių ligų atsiradimą.
Matmenys
Aukštis: 40-200 cm
Plotis: 30-60 cm
Kilmė
Šeima: Pupinių šeima (Fabaceae)
Kilmė: Centrinė ir Pietų Amerika (veislė išpopuliarėjo Italijoje)
Atsparumo zonos
Zonos 4-10
Šaltesnė ← → Šiltesnė
Priežiūros kalendorius
Sodinimas
Sodinimo mėnesiai
Sėklas sėkite tiesiai į dirvą, kai praeina paskutinių šalnų pavojus ir dirvožemis įšyla iki bent 15 °C. Sėkite 3-5 cm gylyje. Krūmines pupeles sėkite eilėmis, o vijoklinėms parūpinkite atramas.
Genėjimas
Genėjimo mėnesiai
Krūminių Borlotto pupelių genėti nereikia. Vijoklinių pupelių viršūnes galima nugnybti, kai jos pasiekia atramos viršų, siekiant paskatinti šoninių ūglių augimą ir didesnį derlių. Pašalinkite pažeistus ar ligotus lapus ir stiebus.
Tręšimas
Tręšimo mėnesiai
Pupelės, būdamos ankštiniai augalai, fiksuoja azotą iš oro, todėl joms nereikia daug azoto trąšų. Per didelis azoto kiekis gali skatinti lapijos augimą, bet mažinti ankščių derlių. Tręškite subalansuotomis trąšomis su didesniu fosforo ir kalio kiekiu, ypač žydėjimo ir ankščių formavimosi metu.
Dauginimas
Dauginimo mėnesiai
Borlotto pupelės dauginamos sėklomis. Sėklas galima surinkti iš subrendusių ankščių ir laikyti sausoje, vėsioje vietoje kitam sezonui.
Žydėjimas
Žiedų spalva: balta, šviesiai-violetinė
Žydėjimo mėnesiai
Borlotto pupelės žydi mažais, baltais arba šviesiai violetiniais žiedais, kurie susitelkę į nedidelius žiedynus. Žydėjimas yra svarbus etapas, po kurio formuojasi ankštys.
Veislės
Borlotto Rosso
Klasikinė Borlotto veislė su ryškiai raudonai dėmėtomis ankštimis ir kreminės spalvos sėklomis, pasižyminti puikiu skoniu ir universalumu kulinarijoje.
Borlotto Firetongue
Ankstyvesnė ir kompaktiškesnė veislė, idealiai tinkanti mažesniems sodams. Ankštys trumpesnės, bet derlingumas geras, o sėklos išlaiko klasikinį Borlotto skonį.
Borlotto Lamon
Ši veislė yra ypač vertinama dėl savo švelnios tekstūros ir subtilaus skonio, dažnai auginama Veneto regione Italijoje. Sėklos didesnės ir dažnai naudojamos tradiciniuose patiekaluose.
Patarimai
- •Sėkite pupeles įšilus dirvai, kai oro temperatūra stabilizuojasi virš 15 °C. Tai užtikrins greitą dygimą ir sveiką augimą.
- •Vijoklinėms Borlotto pupelėms būtina parūpinti tvirtas atramas, tokias kaip tinklai, kuolai ar medinės grotelės, kad jos galėtų laisvai vynioti ir gausiai derėti.
- •Laistykite pupeles ryte, kad lapai spėtų išdžiūti iki vakaro – tai padės išvengti grybelinių ligų plitimo.
- •Norėdami turėti nuolatinį derlių, sėkite pupeles kas 2-3 savaites, pradedant nuo gegužės vidurio iki liepos pradžios.
- •Šviežias Borlotto pupeles, skirtas ankštims, skinkite, kai jos yra jaunos ir traškios, o sėkloms – kai ankštys pradeda gelsti ir sėklos tampa išsipūtusios.
- •Po derliaus nuėmimo palikite pupelių šaknis dirvožemyje, kad jose esančios azoto fiksavimo bakterijos praturtintų dirvą kitų augalų naudai.
Dažnos problemos
Amarai
Maži vabzdžiai, besimaitinantys augalų sultimis, sukeliantys lapų susisukimą ir augimo sulėtėjimą.
Sprendimas: Naudokite insekticidinį muilą, nuplaukite stipria vandens srove arba pasitelkite natūralius priešus (boružes).
Voratinklinės erkutės
Mažos, sunkiai matomos erkutės, sukeliančios lapų pageltimą ir sidabrišką atspalvį, ant lapų apatinės pusės matomas voratinklis.
Sprendimas: Reguliariai purkškite vandeniu, padidinkite oro drėgmę, naudokite insekticidinį muilą arba specialius akaricidus.
Pupelių rūdys
Grybelinė liga, pasireiškianti rudomis, iškiliomis dėmėmis ant lapų ir stiebų, mažinanti fotosintezę ir derlių.
Sprendimas: Naudokite atsparias veisles, užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją, pašalinkite pažeistas dalis, purkškite fungicidais.
Miltligė
Ant lapų ir stiebų atsiranda baltas, miltiškas apnašas, augalas silpsta.
Sprendimas: Pagerinkite oro cirkuliaciją, venkite per didelio drėgnumo, naudokite fungicidus arba purkškite pieno ir vandens tirpalu.
Pupelių sėklagraužis
Vabalų lervos, pažeidžiančios pupelių sėklas sandėliavimo metu, palikdamos skylutes.
Sprendimas: Derlių nuėmus, sėklas apdoroti šalčiu (užšaldyti) arba karščiu (trumpam pakaitinti), kad sunaikintumėte lervas. Laikyti sandariuose induose.
Naudojimas
Žymos
Kompanionai augalai
Augalai, kurie puikiai auga šalia
Kukurūzai
Kukurūzai suteikia atramas vijoklinėms pupelėms, o pupelės praturtina dirvožemį azotu, naudingas kukurūzams.
Morkos
Pupelės gerina dirvožemio struktūrą ir praturtina jį azotu, kas naudinga morkoms. Morkos užima mažai vietos ir nekonkuruoja su pupelėmis.
Runkeliai
Runkeliai ir pupelės gerai dera, nes turi skirtingus maistinių medžiagų poreikius ir šaknų sistemas.
Salotos
Salotos auga greitai ir gali būti nuimamos prieš pupelėms pasiekiant pilną dydį, užimdamos tuščią vietą.
Rozmarinas
Rozmarinas gali atbaidyti kai kuriuos pupelių kenkėjus.