Bulvė Laura (Solanum tuberosum 'Laura')
Solanum tuberosum 'Laura'
Kiti pavadinimai: Bulvė 'Laura', Laura bulvė, Raudonoji bulvė 'Laura', Solanum tuberosum Laura
Bulvė 'Laura' (Solanum tuberosum 'Laura') yra viena iš populiariausių ir atpažįstamiausių bulvių veislių Lietuvoje ir Europoje, žinoma dėl savo išskirtinės raudonos odelės ir geltono, skanaus minkštimo. Ši veislė išsiskiria puikiomis kulinarinėmis savybėmis, tinka įvairiems patiekalams, ypač virimui ir kepimui, nes išlaiko savo formą ir nesukrenta.
Bulvės, kaip kultūrinis augalas, turi ilgą ir turtingą istoriją, prasidedančią Andų kalnuose Pietų Amerikoje, kur jos buvo auginamos tūkstančius metų. Į Europą bulvės atkeliavo XVI amžiuje ir palaipsniui tapo pagrindine maisto kultūra daugelyje šalių. Veislė 'Laura' yra modernus vokiečių selekcininkų kūrinys, išvestas siekiant suderinti aukštą derlingumą, atsparumą ligoms ir puikų skonį. Ji greitai pelnė pripažinimą dėl savo patrauklios išvaizdos ir patikimumo.
Lietuvoje 'Laura' ypač mėgstama dėl savo universalumo ir palyginti lengvos priežiūros. Ji puikiai auga vietos klimato sąlygomis ir dažnai pasirenkama tiek dideliuose ūkiuose, tiek ir mėgėjiškuose daržuose. Jos raudona spalva ir geltonas minkštimas suteikia patiekalams ne tik puikų skonį, bet ir estetinę vertę.
Šios veislės auginimas nereikalauja ypatingų žinių, tačiau, kaip ir visoms bulvėms, jai svarbu užtikrinti tinkamą dirvožemį, pakankamai saulės šviesos ir reguliarų laistymą. Tinkamai prižiūrimos 'Laura' bulvės atsidėkos gausiu ir kokybišku derliumi, kuris džiugins visą šaltąjį sezoną. Be to, 'Laura' pasižymi geru atsparumu kai kurioms bulvių ligoms, kas palengvina auginimo procesą ir sumažina cheminių apsaugos priemonių poreikį.
Toksiškumas
Bulvių lapai, stiebai, žiedai ir pažaliavę gumbai yra nuodingi dėl solanino. Valgyti galima tik subrendusius, nepažaliavusius gumbus. Pažaliavusios gumbų dalys turi būti pašalintos, arba gumbas nevalgomas.
Priežiūros instrukcijos
Apšvietimas
daug saulės
Bulvėms reikia daug saulės šviesos, kad gumbavaisiai gerai vystytųsi ir užtikrintų gausų derlių. Optimalu, jei augalai gauna bent 6-8 valandas tiesioginių saulės spindulių per dieną. Saulėta vieta yra raktas į sėkmingą bulvių auginimą.
Laistymas
2-3 kartus per savaitę sausuoju periodu, priklausomai nuo oro sąlygų
Bulvėms reikia reguliaraus ir pakankamo laistymo, ypač gumbų formavimosi ir intensyvaus augimo metu. Svarbu, kad dirva būtų tolygiai drėgna, bet ne permirkusi, nes perteklinė drėgmė gali sukelti puvinį. Sausuoju periodu laistyti ypač atidžiai.
Dirvožemis
Bulvės geriausiai auga purioje, derlingoje, gerai drenuotoje dirvoje, turtingoje organinėmis medžiagomis. Optimalus dirvožemio pH lygis yra 5.0-6.0 (šiek tiek rūgšti arba neutrali). Per sunki arba per šarminė dirva gali skatinti ligų atsiradimą.
Temperatūra
10°C - 25°C
Optimali: 15-20 C
Drėgmė
vidutinė
Bulvės nėra itin jautrios oro drėgmei, svarbiau yra dirvožemio drėgmė. Vidutinė oro drėgmė yra pakankama jų augimui.
Matmenys
Aukštis: 50-80 cm
Plotis: 30-50 cm
Kilmė
Šeima: Bulviniai (Solanaceae)
Kilmė: Pietų Amerika (Andų regionas)
Atsparumo zonos
Zonos 3-9
Šaltesnė ← → Šiltesnė
Priežiūros kalendorius
Sodinimas
Sodinimo mėnesiai
Bulvės sodinamos pavasarį, kai dirva sušyla iki maždaug +8°C ir praeina didelių šalnų pavojus. Sodinami sveiki, sudygę gumbai maždaug 10-15 cm gylyje. Prieš sodinant rekomenduojama gumbus sudyginti šviesioje, vėsioje vietoje.
Tręšimas
Tręšimo mėnesiai
Prieš sodinimą rekomenduojama įterpti organinių trąšų (gerai perpuvęs kompostas, mėšlas). Vegetacijos metu, ypač gumbų formavimosi fazėje, galima tręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis su didesniu kalio kiekiu, kuris svarbus gumbų kokybei.
Dauginimas
Dauginimo mėnesiai
Bulvės dauginamos vegetatyviniu būdu – sodinant sveikus, ligų nepažeistus, sudygusius gumbus arba jų dalis. Gumbai supjaustomi taip, kad kiekviena dalis turėtų bent vieną „akį“ (dygimo tašką).
Žydėjimas
Žiedų spalva: balta, šviesiai violetinė
Žydėjimo mėnesiai
Bulvių augalai žydi smulkiais, varpelio formos žiedais, kurie susitelkę į kekes. 'Laura' veislės žiedai dažniausiai būna šviesiai violetinės arba baltos spalvos. Žydėjimas vyksta prieš prasidedant intensyviam gumbų formavimuisi ir yra svarbus augalo gyvybės ciklo etapas.
Veislės
Gintarė
Ankstyva lietuviška veislė, pasižyminti geltonu minkštimu, atsparumu ligoms ir puikiu skoniu. Tinka virimui ir kepimui.
Vineta
Vidutinio ankstyvumo veislė, atspari sausrai, su šviesiu minkštimu. Ypač tinka bulvių traškučių gamybai dėl sausosios medžiagos kiekio.
Mėnulio šviesa
Vėlyva, labai derlinga veislė, pasižyminti geru laikymusi. Gumbai dideli, šviesaus minkštimo, tinka ilgam sandėliavimui ir įvairiems patiekalams.
Patarimai
- •Pasirinkite saulėtą, atvirą vietą su puria, derlinga, gerai drenuota dirva. Tai pagrindas gausiam derliui.
- •Prieš sodinant bulvių gumbus sudyginkite šviesioje, vėsioje vietoje (apie 10-15°C) 2-4 savaites. Tai paspartins augimą ir derliaus formavimąsi.
- •Reguliariai apkaupkite bulves, kai augalai pasiekia 15-20 cm aukštį, ir pakartokite vėliau. Tai apsaugos gumbus nuo saulės ir skatins jų vystymąsi.
- •Stebėkite dirvožemio drėgmę, ypač gumbų formavimosi metu – dirva neturi perdžiūti. Reguliarus laistymas yra būtinas.
- •Rinkite derlių sausu oru, kai bulvienojai pagelsta ir nudžiūsta. Tai sumažins gumbų pažeidimo ir ligų riziką sandėliuojant.
- •Bulvė 'Laura' pasižymi geru atsparumu ligoms, tačiau prevencinės priemonės, tokios kaip sėjomaina ir tinkama priežiūra, visada naudingos.
Dažnos problemos
Kolorado vabalas
Šie vabalai ir jų lervos graužia bulvių lapus, gali visiškai sunaikinti augalus.
Sprendimas: Reguliariai rinkti vabalus ir lervas rankomis, naudoti biologinius preparatus (pvz., Neem aliejų) arba, esant masiniam plitimui, cheminius insekticidus. Svarbi ir augalų sėjomaina.
Fitoftora (bulvių maras)
Ant lapų atsiranda rudos, vandeningos dėmės, vėliau pažeidžiami stiebai ir gumbai, sukeliant puvinį.
Sprendimas: Naudoti atsparias veisles, purkšti fungicidais profilaktiškai ar pastebėjus pirmuosius simptomus. Svarbu užtikrinti gerą vėdinimą ir nepersistengti su azoto trąšomis.
Bulvių šašas
Ant gumbų odelės atsiranda šiurkščios, rauplėtos dėmės, kurios pablogina bulvių išvaizdą ir laikymąsi.
Sprendimas: Reguliuoti dirvožemio pH (vengti per šarminės dirvos), vengti šviežio mėšlo, naudoti atsparias veisles. Sėjomaina taip pat padeda.
Gumbų puvinys
Gumbai pūva dirvoje arba sandėliuojant, dažnai dėl per didelės drėgmės, pažeidimų ar ligų.
Sprendimas: Užtikrinti gerą dirvožemio drenažą, nuimti derlių sausu oru, vengti gumbų pažeidimų nuimant derlių. Tinkamai laikyti vėsioje, sausoje, vėdinamoje patalpoje.
Viršūnių džiūvimas
Lapų viršūnės gelsta ir džiūsta, augalai atrodo nuvytę.
Sprendimas: Gali būti kalio trūkumas arba sausra. Reguliariai laistyti ir tręšti kompleksinėmis trąšomis, užtikrinant pakankamą kalio kiekį. Taip pat gali būti ir virusinių ligų požymis.
Naudojimas
Žymos
Kompanionai augalai
Augalai, kurie puikiai auga šalia
Pupelės
Padeda praturtinti dirvą azotu, kuris yra naudingas bulvėms, taip pat atbaido kai kuriuos kenkėjus.
Kukurūzai
Gali suteikti bulvėms dalinį pavėsį karštomis dienomis ir apsaugoti nuo vėjo, taip pat gali veikti kaip atrama.
Mėtos
Jų stiprus kvapas atbaido kai kuriuos bulvių kenkėjus, pavyzdžiui, kolorado vabalus.
Medetkos
Padeda atbaidyti nematodus ir kitus dirvožemio kenkėjus, gerina dirvožemio sveikatą.
Krienai
Manoma, kad krienai gerina bulvių atsparumą ligoms ir bendrą augalų gyvybingumą.