Bulvė Vineta
Solanum tuberosum 'Vineta'
Kiti pavadinimai: Bulvė, Bulvės, Valgomoji bulvė, Solanum tuberosum
Bulvė 'Vineta' (Solanum tuberosum 'Vineta') – tai viena populiariausių ir labiausiai vertinamų vidutinio ankstyvumo bulvių veislių Lietuvoje ir Europoje, ypač dėl savo puikių skonio savybių ir atsparumo ligoms. Ši veislė, išvesta Vokietijoje, greitai užsitarnavo sodininkų ir ūkininkų pasitikėjimą dėl savo patikimumo ir gausaus derliaus. Jos gumbai pasižymi lygia, gelsva odele ir šviesiu, gelsvu minkštimu, kuris verdant išlieka tvirtas, nesuiręs, todėl 'Vineta' puikiai tinka įvairiems kulinariniams patiekalams, tokiems kaip virimas, kepimas, traškučių gamyba.
Bulvė, kaip augalas, turi ilgą ir įspūdingą istoriją. Kilusi iš Andų kalnų Pietų Ameroje, ji buvo auginama tūkstančius metų iki europiečių atvykimo. Į Europą bulvės pateko XVI amžiuje ir iš pradžių buvo vertinamos kaip egzotiškas augalas ar net dekoratyvinė gėlė, tačiau ilgainiui tapo vienu svarbiausių maisto šaltinių visame pasaulyje. Šiandien bulvė yra ketvirtas pagal svarbą maistinis augalas pasaulyje po ryžių, kviečių ir kukurūzų.
'Vineta' veislė išsiskiria ne tik skoniu, bet ir auginimo paprastumu. Ji gerai prisitaiko prie įvairių dirvožemio tipų, tačiau geriausių rezultatų pasiekiama auginant puriame, derlingame dirvožemyje, saulėtoje vietoje. Ši veislė pasižymi geru atsparumu bulvių marui, mechaniniams pažeidimams ir ilgai išsilaiko sandėliuojama, išlaikydama puikią kokybę. Jos atsparumas ligoms ir kenkėjams sumažina priežiūros poreikį, todėl 'Vineta' yra puikus pasirinkimas tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems sodininkams.
Auginant bulves 'Vineta', svarbu užtikrinti reguliarų laistymą, ypač gumbų formavimosi metu, ir tinkamą tręšimą. Sodinimas pavasarį, nuolat kaupiant žemes aplink stiebus (kaupimas), padeda apsaugoti gumbus nuo saulės ir skatina didesnio derliaus formavimąsi. Tinkamai prižiūrima 'Vineta' atsidėkos gausiu, kokybišku derliumi, kuris džiugins visą rudenį ir žiemą. Šios bulvės yra puikus pasirinkimas norintiems mėgautis skaniais ir sveikais naminiais produktais.
Toksiškumas
Bulvių lapai, stiebai, žali gumbai ir uogos (vaisiai) yra nuodingi, nes juose yra solanino – gliukoalkaloido, kuris gali sukelti virškinimo sutrikimus ir kitus negalavimus. Žali gumbai netinkami vartoti maistui.
Priežiūros instrukcijos
Apšvietimas
saulėta vieta
Bulvėms 'Vineta' reikalinga saulėta vieta, kad gumbai gerai vystytųsi ir subręstų. Minimaliai reikia 6 valandų tiesioginės saulės šviesos per dieną. Saulės trūkumas gali sumažinti derlių ir pabloginti gumbų kokybę.
Laistymas
reguliariai, palaikant tolygiai drėgną dirvą
Bulvėms reikia reguliaraus ir tolygaus drėkinimo, ypač svarbu drėgmė žydėjimo ir gumbų formavimosi metu. Venkite perlaistymo, bet neleiskite dirvožemiui visiškai išdžiūti, ypač sausros periodais.
Dirvožemis
Bulvėms 'Vineta' geriausiai tinka purūs, derlingi, gerai drenuojami dirvožemiai. Optimalus pH lygis yra nuo 5.5 iki 7.0 (šiek tiek rūgštus arba neutralus). Sunkūs, molingi dirvožemiai netinka, nes juose gumbai gali deformuotis ir pūti.
Temperatūra
5°C - 30°C
Optimali: 15-25 C
Drėgmė
vidutinė
Lauko augalui drėgmės lygis nėra kritiškai svarbus, tačiau vidutinė oro drėgmė yra optimali. Per didelė drėgmė gali skatinti grybinių ligų plitimą.
Matmenys
Aukštis: 60-100 cm
Plotis: 40-60 cm
Kilmė
Šeima: Bulviniai (Solanaceae)
Kilmė: Pietų Amerika (Peru, Bolivija)
Atsparumo zonos
Zonos 3-10
Šaltesnė ← → Šiltesnė
Priežiūros kalendorius
Sodinimas
Sodinimo mėnesiai
Bulvių gumbus sodinkite pavasarį, kai dirvožemis sušyla iki maždaug 7-8°C ir praeina paskutinių šalnų pavojus. Sodinama į paruoštas vagas arba duobutes, daigais į viršų.
Persodinimas
Persodinimo mėnesiai
Dažniausiai bulvės sodinamos tiesiai į dirvą gumbais. Jei auginami daigai ankstyvam derliui, jie persodinami į lauką po šalnų pavojaus.
Tręšimas
Tręšimo mėnesiai
Prieš sodinimą dirvožemis praturtinamas organinėmis trąšomis (kompostu, perpuvusiu mėšlu). Vegetacijos metu, ypač gumbų formavimosi fazėje, rekomenduojama tręšti subalansuotomis mineralinėmis trąšomis, kuriose gausu kalio ir fosforo.
Žiemojimas
Bulvės 'Vineta' negali žiemoti dirvoje Lietuvos klimato sąlygomis. Derlius nuimamas rudenį, o gumbai sandėliuojami vėsioje, tamsioje ir sausoje patalpoje, apsaugotoje nuo šalčio.
Dauginimas
Dauginimo mėnesiai
Bulvės dauginamos vegetatyviniu būdu – sodinant sveikus, daigintus gumbus arba jų dalis, turinčias bent po vieną akelę.
Žydėjimas
Žiedų spalva: balta, šviesiai-violetinė
Žydėjimo mėnesiai
Bulvių 'Vineta' augalai žydi nedideliais, baltais arba šviesiai violetiniais žiedais, kurie susitelkę į purius žiedynus. Žydėjimas paprastai prasideda birželio pabaigoje ir trunka kelias savaites, rodydamas gumbų formavimosi pradžią.
Veislės
Laura
Vidutinio vėlyvumo veislė, pasižyminti raudona odele ir ryškiai geltonu minkštimu. Labai skani, tinka virti, kepti, salotoms.
Gala
Ankstyva veislė su geltona odele ir geltonu minkštimu. Atspari ligoms, derlinga, gerai laikosi sandėliuojama.
Adretta
Vidutinio ankstyvumo veislė, turinti gelsvą odelę ir geltoną, birų minkštimą. Puikiai tinka bulvių košei ir kitiems patiekalams, kur reikalingas biri bulvė.
Patarimai
- •Prieš sodinimą bulvių gumbus palaikykite šviesioje, šiltoje vietoje (10-15°C) 2-3 savaites, kad sudygtų stiprūs, trumpi daigai – tai pagreitins derliaus brendimą.
- •Sodinkite bulves į purų, gerai patręštą dirvožemį, vengdami vietų, kur praėjusiais metais augo bulvės ar kiti bulviniai augalai, kad išvengtumėte ligų ir kenkėjų plitimo.
- •Reguliariai kaupkite bulves, kai augalai pasiekia 15-20 cm aukštį, ir pakartokite tai po 2-3 savaičių. Kaupimas apsaugo gumbus nuo saulės (žalavimo) ir skatina didesnio derliaus formavimąsi.
- •Laistykite bulves reguliariai, ypač sausros metu ir gumbų formavimosi fazėje, tačiau venkite perlaistymo, kad išvengtumėte puvimo ir grybinių ligų.
- •Nuimkite derlių, kai bulvių lapai pradeda gelsti ir džiūti (paprastai rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje). Palikite gumbus kelias valandas ant žemės, kad apdžiūtų ir sukietėtų odelė, tai pagerins jų laikymąsi.
- •Sandėliuokite bulves vėsioje, tamsioje ir gerai vėdinamoje patalpoje (optimali temperatūra 4-7°C), kad jos ilgiau išsilaikytų šviežios ir nepradėtų dygti.
Dažnos problemos
Bulvių maras (Phytophthora infestans)
Ant lapų, stiebų ir gumbų atsiranda rudos, vandeningos dėmės, vėliau puvinys.
Sprendimas: Purškimas fungicidais, atsparių veislių auginimas, tinkama sėjomaina, pažeistų augalų šalinimas.
Kolorado vabalai (Leptinotarsa decemlineata)
Vabalai ir jų lervos graužia bulvių lapus, palikdami tik stiebus.
Sprendimas: Rankinis rinkimas, biologiniai preparatai (pvz., Neem aliejus), insekticidų naudojimas, sėjomaina.
Bulvių šašai (Streptomyces scabies)
Ant gumbų atsiranda šiurkštūs, tamsūs, iškilę arba įdubę šašai.
Sprendimas: Atsparių veislių auginimas, dirvožemio pH reguliavimas (šiek tiek rūgštesnis), pakankamas drėkinimas gumbų formavimosi metu.
Bulvių sausligė (Alternaria solani)
Ant lapų atsiranda tamsios, apvalios dėmės su koncentriniais žiedais, ypač ant apatinių lapų.
Sprendimas: Pažeistų lapų šalinimas, fungicidų naudojimas, tinkama sėjomaina, augalų stiprinimas.
Vielavabaliai (Agriotes spp.)
Lervos graužia gumbus, palikdamos tunelius, dėl ko gumbai tampa netinkami vartoti.
Sprendimas: Dirvožemio purenimas, sėjomaina, dirvožemio dezinfekcija prieš sodinimą, specialūs masalai.
Naudojimas
Žymos
Kompanionai augalai
Augalai, kurie puikiai auga šalia
Pupelės
Fiksuoja azotą dirvožemyje, kuris naudingas bulvėms, ir atbaido kai kuriuos kenkėjus, pvz., kolorado vabalo lervas.
Kukurūzai
Suteikia pavėsį ir apsaugą nuo vėjo, padeda išlaikyti dirvožemio drėgmę, o jų šaknys gali padėti išpurenti dirvožemį.
Kopūstai
Gali padėti atbaidyti tam tikrus bulvių kenkėjus, nors kai kurie šaltiniai teigia, kad jie gali konkuruoti dėl maistinių medžiagų.
Krienai
Manoma, kad krienai didina bulvių atsparumą ligoms, ypač bulvių šašams.
Medetkos
Atbaido nematodus ir kitus dirvožemio kenkėjus, taip pat pritraukia naudingus vabzdžius.