Lapinis kopūstas „Nero di Toscana“ (Brassica oleracea var. acephala)
Brassica oleracea var. acephala
Kiti pavadinimai: Juodasis Toskanos kopūstas, Palmių kopūstas, Dinozaurų kopūstas, Cavolo Nero, Tuscan Kale, Lacinato Kale, Black Kale
Toksiškumas
Lapinis kopūstas „Nero di Toscana“ nėra nuodingas.
Priežiūros instrukcijos
Apšvietimas
tiesioginė saulė / dalinis pavėsis
Lapinis kopūstas „Nero di Toscana“ geriausiai auga saulėtoje vietoje, gaudamas bent 6 valandas tiesioginės saulės šviesos per dieną. Tačiau jis toleruoja ir dalinį pavėsį, ypač karštomis vasaros dienomis, nors derlius gali būti kiek mažesnis.
Laistymas
2-3 kartus per savaitę, priklausomai nuo oro sąlygų ir dirvožemio drėgmės.
Lapiniams kopūstams reikia nuolatinio ir tolygaus drėgmės kiekio, ypač sausringais periodais. Dirvožemis turi būti drėgnas, bet ne permirkęs, kad būtų išvengta šaknų puvinio.
Dirvožemis
Lapinis kopūstas „Nero di Toscana“ mėgsta derlingą, gerai drenuotą, humusingą ir šiek tiek rūgščią arba neutralią dirvą (pH 6,0–7,0). Sunkus molis ar per daug smėlinga dirva netinka.
Temperatūra
-15°C - 25°C
Optimali: 15-20 C
Drėgmė
vidutinė
Lapiniai kopūstai nereikalauja ypatingos oro drėgmės ir gerai auga esant vidutinei Lietuvos klimatui būdingai drėgmei.
Matmenys
Aukštis: 60-120 cm
Plotis: 45-75 cm
Kilmė
Šeima: Bastutiniai (Brassicaceae)
Kilmė: Viduržemio jūros regionas, ypač Italija (Toskana)
Atsparumo zonos
Zonos 5-9
Šaltesnė ← → Šiltesnė
Priežiūros kalendorius
Sodinimas
Sodinimo mėnesiai
Sėklos sėjamos tiesiai į dirvą arba auginamos daigyne. Sėjant tiesiai, tai daroma pavasarį, kai praeina šalnų pavojus. Sėjant daigyne, sėklos sėjamos 4-6 savaitės prieš perkėlimą į lauką.
Persodinimas
Persodinimo mėnesiai
Daigai į lauką perkeliami, kai pasiekia 10-15 cm aukštį ir praeina didžiausias šalnų pavojus, paprastai gegužės mėnesį. Svarbu juos užgrūdinti prieš persodinimą.
Genėjimas
Genėjimo mėnesiai
Reguliarus genėjimas nėra būtinas, tačiau apatinius, pageltusius ar pažeistus lapus galima pašalinti, siekiant skatinti naujų lapų augimą ir pagerinti oro cirkuliaciją. Nuimant derlių, visada palikite augimo centrą.
Tręšimas
Tręšimo mėnesiai
Auginimo sezono metu rekomenduojama tręšti 2-3 kartus subalansuotomis organinėmis trąšomis, turtingomis azoto, fosforo ir kalio, arba kompostu. Pirmą kartą tręšiama po 2-3 savaičių nuo persodinimo.
Žiemojimas
Lapinis kopūstas „Nero di Toscana“ yra atsparus šalčiui ir gali peržiemoti Lietuvos sąlygomis, ypač lengvai uždengtas mulčiu ar agroplėvele. Šaltis netgi pagerina jo lapų skonį.
Dauginimas
Dauginimo mėnesiai
Dauginamas sėklomis. Sėklos sėjamos pavasarį tiesiai į dirvą arba daigyne.
Žydėjimas
Žiedų spalva: geltona
Žydėjimo mėnesiai
Lapinis kopūstas „Nero di Toscana“ auginamas dėl lapų, tačiau paliktas peržiemoti antraisiais metais išleidžia aukštą žiedynstiebį su smulkiais, ryškiai geltonais keturlapiais žiedeliais, kurie vėliau subrandina sėklas.
Kvapas: Žiedai turi švelnų, medaus aromatą, būdingą daugeliui bastutinių augalų.
Veislės
Lapinis kopūstas 'Redbor'
Ryškiai purpuriniais, garbanotais lapais pasižyminti veislė, puikiai tinkanti tiek maistui, tiek dekoratyviniams tikslams. Atsparus šalčiui.
Lapinis kopūstas 'Scarlet'
Ši veislė išsiskiria tamsiai raudonais, garbanotais lapais ir kompaktišku augimu. Turi puikų skonį po pirmųjų šalnų.
Lapinis kopūstas 'Siberian'
Viena atspariausių šalčiui veislių, tinkama auginti šaltesniuose regionuose. Lapai lygūs, melsvai žali, švelnaus skonio.
Patarimai
- •Norėdami gauti švelnesnius ir saldesnius lapus, derlių nuimkite po pirmųjų šalnų – šaltis pagerina skonį.
- •Reguliariai nuimkite apatinius, senstančius lapus, kad paskatintumėte naujų lapų augimą ir išlaikytumėte augalo gyvybingumą.
- •Mulčiuokite dirvą aplink augalus, kad išlaikytumėte drėgmę, slopintumėte piktžoles ir apsaugotumėte šaknis nuo temperatūros svyravimų.
- •Apsaugokite jaunus daigus nuo paukščių ir šliužų, kurie gali juos pažeisti.
- •Sodinkite lapinius kopūstus į skirtingas sodo vietas kasmet, kad išvengtumėte ligų ir kenkėjų kaupimosi dirvožemyje.
- •Jei auginate konteineriuose, pasirinkite didelius vazonus su geru drenažu ir reguliariai tręškite, nes maistinės medžiagos greičiau išsiplauna.
Dažnos problemos
Kopūstiniai baltukai (Pieris brassicae)
Vikšrai graužia lapus, palikdami skyles. Dažna problema kopūstiniams augalams.
Sprendimas: Rankinis vikšrų rinkimas, apsauginiai tinklai, biologiniai preparatai (pvz., Bacillus thuringiensis).
Amarai (Aphididae)
Maži vabzdžiai, siurbiantys augalų sultis, deformuojantys lapus ir paliekantys lipnias išskyras.
Sprendimas: Nuplovimas stipria vandens srove, neem aliejaus purškimas, natūralūs plėšrūnai (boružės).
Šaknies gumbas (Plasmodiophora brassicae)
Grybelinė liga, sukelianti šaknų deformacijas ir augalo nykimą. Augalas atrodo vystantis.
Sprendimas: Sėjomaina, dirvožemio pH reguliavimas (kalkinimas), atsparių veislių auginimas.
Lapų dėmėtumas (Alternaria brassicae)
Ant lapų atsiranda tamsios, apskritos dėmės su koncentriniais žiedais, lapai gali gelsti ir kristi.
Sprendimas: Pažeistų lapų pašalinimas, gera oro cirkuliacija, sėjomaina, fungicidų naudojimas esant stipriam užkratui.
Šliužai ir sraigės
Graužia jaunus lapus, palikdami blizgančius gleivių pėdsakus.
Sprendimas: Rankinis rinkimas, barjerai (pelenu, kiaušinių lukštais), specialūs masalai.
Naudojimas
Žymos
Kompanionai augalai
Augalai, kurie puikiai auga šalia
Svogūnai
Atbaido kenkėjus, tokius kaip amarai ir kopūstiniai baltukai.
Česnakai
Padeda atbaidyti kenkėjus ir grybelines ligas.
Salotos
Užpildo tarpus tarp augalų, padeda išlaikyti dirvožemio drėgmę ir slopina piktžoles.
Krapai
Pritraukia naudingus vabzdžius, naikinančius amarus.
Nasturta
Vilioja amarus nuo kopūstų (auka), apsaugodama pagrindinį derlių.