Prancūziški lęšiai 'Le Puy'
Lens culinaris 'Prancūziški lęšiai (Le Puy)'
Kiti pavadinimai: lentil, valgomasis lęšis, paprastasis lęšis
Toksiškumas
Prancūziški lęšiai „Le Puy" nėra toksiški – ir lapai, ir žiedai, ir sėklos yra saugūs. Žalios sėklos turi antimaistinių medžiagų (lektinų, tanino), tačiau verdant jos visiškai inaktyvuojamos. Gyvūnams ir vaikams šis augalas nepavojingas, tačiau kaip ir visus augalus, gyvūnus reikia atprasti valgyti žalias sėklas dideliais kiekiais.
Priežiūros instrukcijos
Apšvietimas
labai ryškus
Prancūziški lęšiai „Le Puy" reikalauja kuo daugiau saulės – idealiausia jiems visiškai atvira, neužstota lysvė, gaunanti tiesioginę saulės šviesą 6–8 ir daugiau valandų per dieną. Pusiau pavėsyje augalas vegetuos, tačiau derlius bus menkas, o stiebai – išblyškę ir ištysę. Šešėlis šiems augalams visiškai netinka.
Laistymas
kas 7-10 dienų
Lęšiai „Le Puy" yra gana atsparūs sausrai, ypač suaugę. Daigumo ir aktyvaus augimo stadijoje dirvą reikia palaikyti nuosaikiai drėgną, tačiau vengti perteklinės drėgmės ir sustojusio vandens. Žydėjimo ir ankščių formavimosi metu reguliarus, bet saikingas laistymas pagerina derlių. Pribrendimo stadijoje laistymas sumažinamas – dirva turi atdžiūti, kad grūdai tinkamai išdžiūtų.
Dirvožemis
Šiam augalui geriausiai tinka lengva, gerai drenuota dirva – smėlinga arba priesmėlio, su neutralia arba lengvai šarmine reakcija (pH 6,0–7,5). Sunkios, molingos arba vandeniu perpildytos dirvos nepritinka, nes šaknys gali pūti. Prieš sėją rekomenduojama įterpti nedidelį kiekį komposto, tačiau azoto trąšų vengti – augalas pats fiksuoja azotą per rizobijų bakterijas.
Temperatūra
-5°C - 35°C
Optimali: 15-22°C
Drėgmė
žema
Prancūziški lęšiai „Le Puy" prisitaikę prie sausesnio oro klimato – jie kilę iš kalnuotos Prancūzijos vietovės su palyginti žema oro drėgme. Per aukšta drėgmė, ypač kartu su šiltu oru, skatina grybelines ligas. Lietuviškame klimate vasarą drėgmė gali būti per aukšta, todėl reikia užtikrinti gerą oro cirkuliaciją lysvėje.
Kilmė
Šeima: Pupiniai (Fabaceae)
Kilmė: Prancūzija (Le Puy-en-Velay regionas, Aukštumų Luara)
Atsparumo zonos
Zonos 3-9
Šaltesnė ← → Šiltesnė
Priežiūros kalendorius
Sodinimas
Sodinimo mėnesiai
Lietuvoje lęšiai „Le Puy" sėjami tiesiai į atvirą gruntą ankstyvą pavasarį, kai dirva atšyla iki bent 8–10 °C – paprastai balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje. Jauni daigai pakelia iki -5 °C šalčius, todėl nereikia laukti, kol praeis visi pavasario šalnos. Sėklos sėjamos 2–3 cm gylyje, 5–8 cm tarpais eilėje. Prieš sėją sėklas galima 24 valandas pamirkyti vandenyje, kad greičiau sudygtų.
Persodinimas
Persodinimo mėnesiai
Lęšiai „Le Puy" paprastai nepersodinami – jie sėjami tiesiai į lysvelę ir auginami vietoje. Daigų išauginimas ir persodinimas nėra rekomenduojamas, nes ankštiniai augalai blogai toleruoja šaknų trikdymą. Jei norima gauti ankstyvesnį derlių šaltuose regionuose, galima sėti į dėžutes patalpoje likus 2–3 savaitėms iki sėjimo lauko sąlygomis.
Genėjimas
Genėjimo mėnesiai
Lęšiai „Le Puy" genėjimo nereikalauja – tai vienmetis augalas, kurio augimas natūraliai baigiasi derliaus metu. Jei augalas per daug išaugęs arba gula, galima šiek tiek patrumpinti šoninius ūglius, kad geriau vėdintųsi. Nupjovus augalą po derliaus nuėmimo, jo šaknis rekomenduojama palikti dirvoje – azotą kaupiančios gumbėlės praturtins dirvą kitam sezonui.
Tręšimas
Tręšimo mėnesiai
Kaip azotą fiksuojantis augalas, lęšis „Le Puy" azoto trąšų nereikalauja – perteklinė azoto dozė skatina lapijų augimą ankščių sąskaita. Prieš sėją pakanka įterpti nedidelį kiekį brandaus komposto arba humuso. Jei dirva labai skurdi, galima vieną kartą per sezoną patręšti fosforo ir kalio trąšomis, siekiant skatinti šaknų ir sėklų formavimąsi.
Dauginimas
Dauginimo mėnesiai
Dauginamas išimtinai sėklomis. Sėkloms atrinkti paliekamos geriausiai išvystytos ankštys ant sveikiausių augalų – leidžiama joms visiškai pribręsti ir nudžiūti ant stiebo. Nudžiūvusios ankštys nuimamos, sėklos iškuliamos ir džiovinamos 1–2 savaites sausoje, vėdinamoje patalpoje. Gerai išdžiovintos sėklos išlaiko daigumo gebą 3–4 metus, laikomos sandariai uždarytoje pakuotėje tamsoje.
Žydėjimas
Žiedų spalva: balta, šviesiai violetinė
Žydėjimo mėnesiai
Prancūziški lęšiai „Le Puy" žydi mažytėliais, žirninių šeimos formos žiedais – baltais arba šviesiavioletiniais su subtiliomis violetinėmis gyslelėmis. Žiedai sudėti mažuose kekiuose lapų pažastyse. Žydėjimas trunka 2–3 savaites, po kurių formuojasi mažos, plokščios ankštys su 1–2 sėklomis viduje. Žiedai yra savivaisiniai, todėl vabzdžių apdulkinimas nėra būtinas, nors bitės ir kiti vabzdžiai juos aktyviai lankosi.
Veislės
Lęšis 'Pardina'
Ispaniškas tamsiai rudai žalias lęšis, panašus į Le Puy, bet stambesnė sėkla; greitai verda ir išlaiko formą – populiarus Pietų Europoje.
Lęšis 'Du Puy'
Originalus AOC sertifikuotas Le Puy veislės žymuo – auginamas tik Le Puy-en-Velay zonoje, su savita vulkaninės dirvos atspalviu skonyje.
Lęšis 'Kleine Schwarze'
Vokiška juodžemio lęšio veislė, panaši struktūra kaip Le Puy, su intensyviai žemišku skoniu; geras pakaitalas Vidurio Europos klimatui.
Patarimai
- •Prieš sėją sėklas 12–24 valandas pamirkykite vandenyje – dygimas paspartės 2–3 dienomis.
- •Palikite nudžiūvusias šaknis dirvoje po derliaus nuėmimo – rizobijų bakterijų gumbėlės praturtins dirvą azotu kitam sezonui.
- •Lęšiai puikiai auga po svogūnų ar morkų – vengia tų pačių ligų ir kenkėjų.
- •Derliaus nuėmimui palaukite, kol 75–80 % ankščių paruduos ir pradės džiūti – tuomet nupjaukite visą augalą ir pakabinkite džiūti vėdinamoje patalpoje.
- •Nevirkite lęšių „Le Puy" per ilgai – jie geriausi „al dente", t. y. kai išlaiko formą; verdami 20–25 minutes be išankstinio mirkymo.
Dažnos problemos
Antraknozė (Colletotrichum lentis)
Ant lapų ir ankščių atsiranda tamsiai rudos, įdubusios dėmės; drėgnomis sąlygomis pažeidimai sparčiai plinta.
Sprendimas: Vengti ankštinių augalų pasėlių toje pačioje lysvelėje kelis metus iš eilės; pasirinkti sertifikuotas sveikas sėklas; sergančius augalus pašalinti; laistyti tik prie šaknų, ne per lapus.
Amarai (Aphididae)
Stiebų viršūnėse susitelkia žalsvai juodi vabzdžiai, lapai susiraukšlėja ir gelsta.
Sprendimas: Nupurkšti augalus muilo vandeniu arba dilgėlių užpilu; pritraukti natūralius amarų plėšrūnus (boružėles, lakstinius); pašalinti stipriai pažeistus ūglius.
Šaknų puvimas
Augalai staiga vyta, apatiniai lapai gelsta; šaknys tamsios, minkštos.
Sprendimas: Patikrinti drenuojamumą – paprastai kaltininkė per drėgna, vandeniu perpildyta dirva; gerinti dirvos struktūrą, vengti laistyti per dažnai.
Triukšmingoji amarinė (Bruchus lentis)
Sėklų vabalėlis kiaurai išgraužia grūdus – likusios sėklos tuščiavidurės arba su skylutėmis.
Sprendimas: Nuimtą derlių laikyti hermetiškuose induose; jei sėklos skirtos sėjai, jas 48 valandas palaikyti šaldiklyje (-18 °C), kad vabzdžiai žūtų.
Naudojimas
Žymos
Kompanionai augalai
Augalai, kurie puikiai auga šalia
Morka
Skirtingos šaknų zonos neleidžia augalams varžytis dėl maisto medžiagų; morka atstumia ankštinių kenkėjus.
Salierai
Apsaugo lęšius nuo amarų ir kitų kenkėjų; gerina dirvos struktūrą negiliai šaknijantis.
Avižos
Naudojamos kaip atraminiai augalai – lęšių stiebai gali laikytis avižų stiebų, nereikiant papildomos atramos.
Ridikėliai
Greito ciklo augalas, kuris nuimamas anksčiau nei lęšiai, todėl naudojasi tarp eilučių laisva erdve ir stabdo piktžoles.