Puy lęšiai (Prancūziški lęšiai)
Lens culinaris 'Puy (prancūziški lęšiai)'
Kiti pavadinimai: lentil, valgomasis lęšis, paprastasis lęšis
Toksiškumas
Puy lęšiai yra visiškai nevenengi žmogui ir gyvūnams – jie yra maistingas, baltymų turtingas maisto produktas. Nėra žinomų toksiškų savybių nei žmonėms, nei augintiniams. Žalios, nevirtos sėklos didelis kiekis gali sukelti virškinimo sutrikimų, tačiau virtos saugi ir labai maistingos.
Priežiūros instrukcijos
Apšvietimas
labai ryškus
Puy lęšiai – tikri saulės mėgėjai. Jiems reikia visiškai atviros lysvės, gaunančios tiesioginę saulės šviesą ne mažiau kaip 6–8 valandas per dieną. Pietinė arba rytinė sodo ekspozicija – idealiausia. Pusiau pavėsyje augalas dar vegetuos, tačiau stiebai taps ištysę ir silpni, žydėjimas menkesnis, o ankščių derlius stipriai sumažės. Šešėlyje Puy lęšiai praktiškai nedera ir gali iš viso nežydėti.
Laistymas
kas 1-2 savaites
Puy lęšiai yra santykinai sausrą toleruojantys augalai – per daug vandens jiems kenkia labiau nei jo trūkumas. Laistykite nuosaikiai: dirva turi šiek tiek išdžiūti tarp laistymų, tačiau niekada neturėtų visiškai sutrūkinėti. Svarbiausi laikotarpiai – žydėjimas ir ankščių formavimasis, kai augalui labiausiai reikia drėgmės. Venkite laistyti iš viršaus – tai skatina lapų ligas. Geriausia laistyti prie šaknų arba naudoti lašelinę drėkinimo sistemą.
Dirvožemis
Puy lęšiai geriausiai auga lengvuose, puriuose, gerai nusausintuose dirvožemiuose. Jiems tinka smėlingos ir priesmėlio dirvos, netgi vidutiniškai derlingos – perteklius azoto skatina lapų masę, bet mažina derlių. Svarbu, kad dirva nebūtų rūgšti: optimalus pH 6,0–7,0. Vandeniu užmirkę, sunkūs moliai netinka – šaknys greitai supūva. Prieš sėją verta įterpti žemyno perlito ar smėlio, jei dirva per sunki.
Temperatūra
-5°C - 35°C
Optimali: 15-22°C
Drėgmė
žema
Puy lęšiai yra žemos drėgmės kultūra – aukšta oro drėgmė skatina lapų grybelinius susirgimus. Jie gerai prisitaiko prie sauso ir šilto vasaros oro, panašaus į Le Puy regiono klimatą. Lietuvos vidurvasario sąlygomis paprastai pakanka natūralios oro drėgmės, papildomo drėkinimo nereikia. Vengti tankaus sodinimo, kad tarp augalų cirkuliuotų oras.
Kilmė
Šeima: Pupiniai (Fabaceae)
Kilmė: Prancūzija (Le Puy-en-Velay regionas, Aukštumų Luara)
Atsparumo zonos
Zonos 4-9
Šaltesnė ← → Šiltesnė
Priežiūros kalendorius
Sodinimas
Sodinimo mėnesiai
Puy lęšiai – šaltį toleruojanti kultūra, todėl Lietuvoje sėjama anksti pavasarį, kai tik dirva atšyla iki +5–8°C – paprastai balandžio pradžioje. Sėkloms dygti pakanka vos kelių laipsnių. Sėklos sėjamos tiesiai į daržą, 3–4 cm gylyje. Vėlesnė sėja (gegužė) taip pat galima, tačiau kuo vėliau pasėjama, tuo didesnė rizika, kad ankštys nespės subręsti iki pirmųjų rudens šalnų. Prieš sėją naudinga sėklą mirkyti 8–12 val. šiltame vandenyje – taip pagreitinamas daigumas.
Persodinimas
Persodinimo mėnesiai
Lęšiai blogai pakelia persodinimą – jų šaknų sistema yra subtili, o azotą fiksuojančios gumbabakterės lengvai pažeidžiamos. Rekomenduojama sėti tiesiai į daržą, o ne auginti daigus. Jei vis dėlto reikia persodinti (pvz., iš kūgio tipo daigintuvo), darykite tai labai atsargiai, išsaugodami viso žemės gumulo struktūrą, augalui turint ne daugiau kaip 2–3 tikrus lapus.
Genėjimas
Genėjimo mėnesiai
Puy lęšiai paprastai negenimi – tai nedidelis vienmečio augalas, kuris natūraliai baigia vegetaciją ir džiūsta. Jei stiebai tampa per ilgi ir gula, galima švelniai pabaksnoti juos lazdelėmis arba tinkleliu. Nupjovus viršūnę, augalas gali šakotis aktyviau ir duoti daugiau ankščių, tačiau tai nebūtina. Pasibaigus derliui, augalą šaknis įterpti į dirvą kaip žalią trąšą.
Tręšimas
Tręšimo mėnesiai
Kaip ir visos ankštinės kultūros, Puy lęšiai geba fiksuoti azotą iš oro per simbiozę su šaknų gumbabakterėmis, todėl azotinių trąšų beveik nereikia – perteklius net kenkia (skatina lapų augimą sėklų sąskaita). Prieš sėją galima įterpti nedaug kompost arba kalio–fosforo trąšų, kurios skatina žydėjimą ir ankščių formavimąsi. Papildomai tręšti per vegetaciją paprastai nereikia.
Dauginimas
Dauginimo mėnesiai
Puy lęšiai dauginami išimtinai sėklomis. Subrendusias ankštis renkamos, kai jos tampa geltonos–rudos ir traška liečiant – paprastai rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje. Ankštys nuimamos sausą dieną, džiovinamos toliau šiltoje, gerai vėdinamoje vietoje kelias savaites, tada iškuliamos. Sėklos laikomos sausoje, tamsioje vietoje stikliniame inde – tokiu būdu išsaugo daigumą 3–4 metus. Puy tipo lęšiai kruopščiai surinktos sėklos leis atkartoti veislę kitais metais.
Žydėjimas
Žiedų spalva: balta, šviesiai violetinė
Žydėjimo mėnesiai
Puy lęšiai žydi birželio–liepos mėnesiais smulkiais, žirnio žiedams panašiais žiedeliais, išaugančiais iš lapų pažasčių. Žiedai balti su šviesiai violetiniais atspalviais, sutelkti po 1–2 trumpuose koteliuose. Žydėjimas neilgas, tačiau būtent šiuo laikotarpiu augalui labiausiai reikia vandens ir saulės – nuo žydėjimo sėkmės tiesiogiai priklauso ankščių derlius. Po žydėjimo formuojasi plonutės, plokščios ankštys, kiekvienoje telpa 1–2 smulkūs marmuriniai lęšiai.
Veislės
Lęšiai 'Beluga'
Maži, blizgūs juodi lęšiai, primenantys ikrus; gerai išlaiko formą verdant ir puikiai tinka salotoms bei karštoms patiekaloms.
Lęšiai 'Pardina'
Ispanijoje populiari rudų lęšių veislė su žemišku skoniu; greitai verda ir tinka troškinių bazei.
Lęšiai 'Red Chief'
Ryškiai raudoni, lukštenti lęšiai, virtę virsta minkšta tyrele – puikūs sriuboms ir indiško stiliaus patiekalams.
Patarimai
- •Prieš sėją sėklas pamerkite į vandeniu atskiestą rizobijų preparatą – taip paskatinsite azoto fiksavimo gumbabakterių kolonizaciją ir gausite geresnį derlių.
- •Lęšiai puikiai dera po žieminių grūdinių ar kopūstinių kultūrų – jie praturtins dirvą azotu sekančiam pasėliui.
- •Jei stiebai gula ir tarpusavyje susipina, pastačius žemą tinklelį (30–40 cm) augalai augs tvarkingiau ir bus lengviau skinti ankštis.
- •Rinkite ankštis dienomis, kai nėra ryto rasos – šlapios ankštys greičiau pelija džiūstant.
- •Neišraukite augalų po derliaus – nupjaukite ir įkaskite šaknis į dirvą; jose esančios gumbabakterės paliks azotą kitų metų augalams.
Dažnos problemos
Amaras (Aphis fabae)
Juodi ar žali mažyčiai vabzdžiai susiburia kolonijomis ant jaunų ūglių ir lapų apačios, sukeliantys lapų raukšlėjimąsi ir sustingimą.
Sprendimas: Purkšti augalus stipria vandens srove; naudoti dilgėlių arbatą arba tepti muilo–vandens tirpalą. Sunkiais atvejais – kalionamuilas arba neem aliejus.
Miltligė (Erysiphe pisi)
Baltų miltelių dėmės atsiranda ant lapų paviršiaus, vėliau lapai gelsta ir džiūsta – dažniausiai karštu, drėgnu oru.
Sprendimas: Gerinti oro cirkuliaciją retinant pasėlį; purkšti vario–kalkių tirpalu arba kepimo sodos (1 šaukštelis/1 l vandens) tirpalu. Pažeistus lapus pašalinti.
Šaknų puvimas
Augalas vys, nors žemė drėgna; šaknys tamsiai rudos arba juodos, minkštos – tai per drėgnos, sunkios dirvos ir per gausaus laistymo pasekmė.
Sprendimas: Gerinti dirvos drenažą įmaišant smėlio ar perlito; sumažinti laistymo dažnumą. Smarkiai pažeistų augalų negelbėti – išrauti ir sunaikinti.
Ankščių straubliukai (Bruchus lentis)
Smulkūs vabalai deda kiaušinėlius ant besiformuojančių ankščių; lervos įsigraužia į sėklas ir jas sugraužia iš vidaus.
Sprendimas: Surinktas sėklas laikyti hermetiškuose induose; prieš sandėliavimą 2–3 paras išlaikyti šaldytuve (-18°C), kad žūtų galimos lervos.
Naudojimas
Žymos
Kompanionai augalai
Augalai, kurie puikiai auga šalia
Morkos
Morkos ir lęšiai gerai dera – morkos palaidžia dirvą lęšių šaknims, o lęšiai praturtina dirvą azotu morkai.
Špinatai
Špinatai greitai auga ir papildo lysvelę ankstyvą pavasarį, kol lęšiai dar tik sudygsta, gerai naudodami tą pačią erdvę.
Ridikai
Ridikai atbaido kai kuriuos kenkėjus (straubliukus) ir greitai subrandinami prieš lęšiams užimant visą erdvę.
Kukurūzai
Kukurūzų stiebai gali tarnauti kaip natūralus atrama silpniems lęšių stiebams, o lęšiai maitina dirvą azotu.