Pomidoras "Saint Pierre"
Solanum lycopersicum 'Saint Pierre'
Kiti pavadinimai: Pomidoras Saint Pierre, Saint Pierre pomidoras, Solanum lycopersicum 'Saint-Pierre', Tomato 'Saint Pierre'
Pomidoras „Saint Pierre“ (Solanum lycopersicum 'Saint Pierre') – tai klasikinė, laiko patikrinta prancūzų veislė, vertinama dėl savo patikimumo, puikaus skonio ir gausaus derliaus. Ši veislė yra puikus pasirinkimas tiek patyrusiems sodininkams, tiek pradedantiesiems, ieškantiems tradicinio pomidorų skonio ir aromato. „Saint Pierre“ pomidorai pasižymi apvaliais, vidutinio dydžio, ryškiai raudonais vaisiais, kurie idealiai tinka salotoms, padažams ir konservavimui.
Šios veislės kilmė siekia Prancūziją, kur ji buvo auginama ištisas kartas ir tapo daugelio regionų virtuvės pagrindu. Dėl savo atsparumo ligoms ir gebėjimo prisitaikyti prie įvairių auginimo sąlygų, „Saint Pierre“ greitai išpopuliarėjo ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Jis garsėja savo mėsingumu, subalansuotu saldumo ir rūgštumo santykiu, kuris suteikia tikrą, nostalgišką pomidorų skonį, primenantį močiutės daržą.
„Saint Pierre“ yra indeterminantinė veislė, o tai reiškia, kad augalas auga ir dera visą sezoną, kol jį sustabdo šalnos. Tai reikalauja reguliaraus genėjimo ir atramų, tačiau atlygina gausiu ir nuolatiniu derliumi. Augalai pasiekia įspūdingą aukštį, todėl jiems būtina tvirta atrama – kuolai ar virvės. Nors ši veislė yra atspari daugeliui ligų, tinkama priežiūra, įskaitant reguliarų laistymą, tręšimą ir apsaugą nuo kenkėjų, užtikrins maksimalų derlių ir sveikus augalus.
Auginant „Saint Pierre“ pomidorus, svarbu parinkti saulėtą vietą ir derlingą, gerai drenuotą dirvožemį. Sėklos sėjamos anksti pavasarį patalpose, o daigai į lauką ar šiltnamį persodinami praėjus šalnų pavojui. Reguliarus šoninių ūglių (pažastinių ūglių) šalinimas padeda nukreipti augalo energiją į vaisių formavimą, o ne lapijos augimą. Tai užtikrina didesnius ir kokybiškesnius pomidorus. Tinkamai prižiūrimi, „Saint Pierre“ pomidorai džiugins jus šviežiu, aromatingu derliumi visą vasarą ir rudenį.
Toksiškumas
Pomidorų lapai, stiebai ir neprinokę vaisiai yra toksiški dėl juose esančio solanino. Prinokę vaisiai yra saugūs ir valgomi. Reikėtų vengti gyvūnams ir vaikams valgyti augalo lapus ar žalius vaisius.
Priežiūros instrukcijos
Apšvietimas
pilna saulė
Pomidorams „Saint Pierre“ būtina gausi saulės šviesa, kad vaisiai gerai sunoktų ir būtų saldūs. Idealu, jei augalai gautų bent 6-8 valandas tiesioginės saulės per dieną. Nepakankama šviesa gali lemti silpnesnius augalus ir mažesnį derlių.
Laistymas
kas 2-3 dienas, karštomis dienomis kasdien, priklausomai nuo dirvožemio drėgmės
„Saint Pierre“ pomidorams reikalingas reguliarus ir gausus laistymas, ypač vaisių formavimosi ir brendimo metu. Svarbu palaikyti tolygią dirvožemio drėgmę, vengiant staigių drėgmės svyravimų, kurie gali sukelti vaisių skilimą. Laistyti rekomenduojama ryte, tiesiai į dirvožemį, vengiant lapų sudrėkinimo, kad būtų išvengta grybelinių ligų.
Dirvožemis
Šiems pomidorams geriausiai tinka derlingas, purus, gerai drenuotas ir humuso turtingas dirvožemis. Optimalus pH lygis yra 6,0-6,8 (silpnai rūgštus arba neutralus). Prieš sodinant rekomenduojama praturtinti dirvožemį kompostu ar perpuvusiu mėšlu.
Temperatūra
10°C - 30°C
Optimali: 20-25 C
Drėgmė
vidutinė
Pomidorai „Saint Pierre“ gerai auga esant vidutinei oro drėgmei. Per didelė drėgmė, ypač šiltnamyje, gali skatinti grybelinių ligų plitimą, todėl būtina užtikrinti gerą ventiliaciją.
Matmenys
Aukštis: 150-250 cm
Plotis: 50-80 cm
Kilmė
Šeima: Bulvinių (Solanaceae)
Kilmė: Pietų Amerika (kultivuota Prancūzijoje)
Atsparumo zonos
Zonos 3-11
Šaltesnė ← → Šiltesnė
Priežiūros kalendorius
Sodinimas
Sodinimo mėnesiai
Pomidorų sėklos sėjamos patalpose kovo mėnesį, 0,5-1 cm gylyje. Daigams sudygus, užtikrinkite pakankamai šviesos ir šilumos. Į atvirą gruntą ar šiltnamį daigai persodinami gegužės pabaigoje – birželio pradžioje, kai praeina šalnų pavojus ir dirvožemis įšyla. Sodinant lauke, rinkitės saulėtą, nuo vėjų apsaugotą vietą.
Persodinimas
Persodinimo mėnesiai
Daigai persodinami į atskirus indelius, kai išaugina 2-3 tikruosius lapelius. Į nuolatinę vietą (šiltnamį ar lauką) persodinama praėjus šalnų pavojui, kai dirvožemio temperatūra pasiekia bent 15°C. Prieš persodinimą daigus rekomenduojama savaitę grūdinti.
Genėjimas
Genėjimo mėnesiai
„Saint Pierre“ yra indeterminantinė veislė, todėl jai būtinas reguliarus genėjimas – šoninių ūglių (pažastinių ūglių) šalinimas. Palikite 1-2 pagrindinius stiebus, o visus kitus šalinti, kai jie pasiekia 3-5 cm ilgio. Tai padeda augalui nukreipti energiją į vaisių formavimą, o ne lapijos augimą, taip pat gerina oro cirkuliaciją ir mažina ligų riziką.
Tręšimas
Tręšimo mėnesiai
Tręšti pomidorus pradėkite po 10-14 dienų po persodinimo į nuolatinę vietą. Naudokite subalansuotas trąšas, skirtas pomidorams, kuriose yra daugiau kalio ir fosforo. Tręškite kas 2-3 savaites viso augimo ir derėjimo metu. Venkite per didelio azoto kiekio, kuris skatina lapijos augimą vaisių sąskaita.
Dauginimas
Dauginimo mėnesiai
Populiariausias dauginimo būdas yra sėklomis. Sėklas galima surinkti iš prinokusių vaisių, išdžiovinti ir laikyti vėsioje, sausoje vietoje iki kito pavasario. Taip pat galima dauginti ūgliais (pažastiniais ūgliais), kurie įsišaknija vandenyje ar drėgnoje žemėje.
Žydėjimas
Žiedų spalva: geltona
Žydėjimo mėnesiai
Pomidorų žiedai smulkūs, geltoni, susitelkę kekėmis. Jie pasirodo nuosekliai visą vegetacijos periodą, o po apdulkinimo formuojasi vaisiai.
Patarimai
- •Pasirinkite saulėčiausią vietą savo sode ar šiltnamyje – tai raktas į saldžius ir aromatingus pomidorus.
- •Reguliariai šalinkite pažastinius ūglius (šoninius atžalas), kad augalas visą energiją skirtų vaisių auginimui.
- •Naudokite tvirtas atramas (kuolus ar virves), nes „Saint Pierre“ veislė auga aukšta ir derlinga.
- •Laistykite ryte, tiesiai į dirvožemį, venkite lapų sudrėkinimo, kad sumažintumėte ligų riziką.
- •Mulčiuokite dirvožemį aplink pomidorus – tai padės išlaikyti drėgmę, slopins piktžoles ir palaikys tolygią dirvožemio temperatūrą.
- •Reguliariai apžiūrėkite augalus, kad laiku pastebėtumėte kenkėjus ar ligų požymius ir imtumėtės veiksmų.
Dažnos problemos
Fitoftora (Phytophthora infestans)
Ant lapų ir stiebų atsiranda rudos dėmės, vaisiai pūva. Sukelia drėgmės perteklius ir šaltis.
Sprendimas: Purkšti fungicidais, užtikrinti gerą ventiliaciją, neperlaistyti, šalinti pažeistas dalis.
Viršūnės puvinys
Vaisių viršūnės pajuoduoja ir įdumba.
Sprendimas: Sukelia kalcio trūkumas ir nereguliarus laistymas. Užtikrinti tolygų laistymą, naudoti kalcio turinčias trąšas.
Baltasparniai (Trialeurodes vaporariorum)
Maži balti vabzdžiai, sėdintys ant lapų apačios, čiulpia sultis ir palieka lipnias išskyras.
Sprendimas: Naudoti insekticidus, biologinę kontrolę, lipnias gaudykles, užtikrinti gerą ventiliaciją.
Voratinklinės erkės (Tetranychus urticae)
Ant lapų atsiranda smulkūs taškeliai, vėliau lapai gelsta ir džiūsta, matomas plonas voratinklis.
Sprendimas: Purkšti akaricidais, reguliariai drėkinti orą, šalinti pažeistus lapus.
Vaisių skilimas
Vaisiai skilinėja, ypač po ilgo sausros laikotarpio, kai staiga gausiai paliejama ar palyja.
Sprendimas: Užtikrinti tolygų ir reguliarų laistymą, vengti staigių drėgmės svyravimų.
Naudojimas
Žymos
Kompanionai augalai
Augalai, kurie puikiai auga šalia
Bazilikas
Atbaido kenkėjus ir pagerina pomidorų skonį.
Medetka
Atbaido nematodus ir kitus dirvožemio kenkėjus.
Svogūnai
Padeda atbaidyti amarus ir kitus vabzdžius.