Svogūnas Šalotiniai
Allium ascalonicum
Kiti pavadinimai: Šalotinis svogūnas, Prancūziškas svogūnas, Askaloninis svogūnas, Allium cepa var. ascalonicum
Svogūnas šalotinis (Allium ascalonicum), dažnai vadinamas tiesiog šalotiniu svogūnu arba prancūziškuoju svogūnu, yra subtilus ir aromatingas Allium genties atstovas, vertinamas dėl savo švelnesnio skonio ir aromato, lyginant su įprastais svogūnais. Kilęs iš Vidurinės Azijos ir Artimųjų Rytų regionų, šis augalas jau tūkstančius metų auginamas dėl savo kulinarinių savybių ir yra neatsiejama daugelio pasaulio virtuvių dalis, ypač prancūzų gastronomijoje.
Šalotiniai svogūnai išsiskiria tuo, kad vietoj vieno didelio gumbo, kaip pas paprastuosius svogūnus, jie formuoja kekę smulkesnių gumbelių, suaugusių prie bendro pagrindo. Kiekvienas gumbas turi ploną, rausvai rudą ar vario spalvos lukštą ir švelnų, bet ryškų skonį, kuris yra saldesnis ir mažiau aitrus nei įprastų svogūnų, su subtiliomis česnako natomis. Dėl šios priežasties jie yra mėgstami gurmanų ir dažnai naudojami padažuose, salotose, marinatuose ir kaip prieskonis, suteikiantis patiekalams rafinuotumo.
Šalotiniai svogūnai yra palyginti lengvai auginami ir nereikalauja ypatingos priežiūros, todėl tinka tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems sodininkams. Jie gerai auga saulėtose vietose, derlingoje ir gerai drenuotoje dirvoje. Svarbu užtikrinti pakankamą drėgmę augimo pradžioje ir sumažinti laistymą, kai gumbai pradeda bręsti. Teisingai auginami ir prižiūrimi, šalotiniai svogūnai gali duoti gausų derlių, kuris puikiai laikosi per žiemą.
Be savo kulinarinės vertės, šalotiniai svogūnai taip pat yra naudingi sveikatai. Juose gausu vitaminų (ypač C ir B grupės), mineralų (kalio, mangano), antioksidantų ir skaidulinių medžiagų. Reguliarus jų vartojimas gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių sistemos stiprinimo, virškinimo gerinimo ir imuniteto stiprinimo. Šie universalūs ir skanūs svogūnai yra puikus pasirinkimas kiekvienam daržininkui, ieškančiam skanaus ir naudingo derliaus.
Toksiškumas
Nenuodingas, valgomas augalas žmonėms. Tačiau Allium genties augalai yra toksiški katėms ir šunims.
Priežiūros instrukcijos
Apšvietimas
pilna saulė
Šalotiniai svogūnai mėgsta saulėtą vietą, kurioje gauna bent 6-8 valandas tiesioginių saulės spindulių per dieną. Pakankama šviesa užtikrina gumbų augimą ir gerą derlių, o nepakankama šviesa gali lemti silpnesnį augimą ir mažesnius gumbus.
Laistymas
kai dirvožemio paviršius pradžiūsta
Reguliarus laistymas yra svarbus, ypač sausais periodais ir augimo pradžioje, kai formuojasi lapai. Dirvožemis turi būti drėgnas, bet ne permirkęs. Sumažinkite laistymą, kai gumbai pradeda bręsti ir lapai gelsti, kad išvengtumėte puvimo.
Dirvožemis
Šalotiniai svogūnai geriausiai auga derlingoje, purioje, gerai drenuotoje dirvoje, kurios pH yra nuo 6,0 iki 7,0 (neutrali arba šiek tiek rūgšti). Venkite sunkios, molingos ar užmirkusios dirvos, kuri gali sukelti gumbų puvimą.
Temperatūra
10°C - 25°C
Optimali: 15-20 C
Drėgmė
vidutinė
Šalotiniams svogūnams nereikia specialios drėgmės. Jie puikiai auga standartinėmis lauko sąlygomis ir gerai toleruoja įvairius drėgmės lygius.
Matmenys
Aukštis: 20-40 cm
Plotis: 10-20 cm
Kilmė
Šeima: Amariliniai (Amaryllidaceae)
Kilmė: Vidurinė Azija, Artimieji Rytai
Atsparumo zonos
Zonos 3-9
Šaltesnė ← → Šiltesnė
Priežiūros kalendorius
Sodinimas
Sodinimo mėnesiai
Šalotinius svogūnus galima sodinti anksti pavasarį, kai dirva jau atšilusi ir praėję dideli šalčiai, paprastai po paskutinių šalnų. Sodinami maži gumbai (roputės) arba sėklos. Sodinant gumbus, viršūnėlė turi šiek tiek matytis virš žemės.
Persodinimas
Persodinimo mėnesiai
Sėjinukus, užaugintus iš sėklų, galima persodinti į nuolatinę vietą, kai jie paauga iki 10-15 cm aukščio ir sustiprėja. Gumbus paprastai persodinti nereikia, jie sodinami tiesiai į nuolatinę vietą.
Genėjimas
Genėjimo mėnesiai
Genėjimas nereikalingas, tačiau rekomenduojama pašalinti pažeistus, pageltusius ar ligotus lapus. Žiedstiebius, vos tik jie pasirodo, patartina nukirpti, kad augalas visą energiją skirtų gumbų formavimui, o ne sėklų brandinimui.
Tręšimas
Tręšimo mėnesiai
Prieš sodinimą rekomenduojama praturtinti dirvą gerai perpuvusiu kompostu ar mėšlu. Augimo metu galima tręšti subalansuotomis mineralinėmis trąšomis: azoto trąšomis augimo pradžioje lapijai formuoti, o vėliau – kalio ir fosforo trąšomis gumbų vystymuisi ir brandai.
Žiemojimas
Šalotiniai svogūnai paprastai auginami kaip vienmečiai augalai. Gumbai iškasami rudenį, kai lapai nudžiūsta, ir laikomi vėsioje, sausoje, gerai vėdinamoje vietoje. Kai kuriose šiltesnėse klimato zonose (5-9) juos galima palikti žiemoti dirvoje, mulčiuojant storu šiaudų ar lapų sluoksniu.
Dauginimas
Dauginimo mėnesiai
Dauginami gumbeliais (roputėmis) arba sėklomis. Dauginimas gumbeliais yra populiaresnis, greitesnis ir patikimesnis būdas, užtikrinantis ankstesnį ir didesnį derlių. Sėklomis dauginami rečiau, nes procesas ilgesnis ir sudėtingesnis.
Žydėjimas
Žiedų spalva: balta, violetinė
Žydėjimo mėnesiai
Šalotiniai svogūnai, jei nepašalinami žiedstiebiai, išaugina aukštus, tvirtus stiebus su apvaliais, tankiais žiedynais, sudarytais iš smulkių, žvaigždiškų, baltų ar šviesiai violetinių žiedelių. Žiedynai yra dekoratyvūs ir pritraukia apdulkintojus.
Kvapas: Žiedai turi švelnų, malonų, svogūnams būdingą aromatą, kuris nėra toks intensyvus kaip paties svogūno.
Veislės
Jermor
Viena populiariausių veislių, pasižyminti dideliais, pailgais, rausvai rudais gumbais ir puikiu švelniu skoniu. Gerai laikosi per žiemą ir yra atspari ligoms.
Pikant
Ankstyva veislė, formuojanti apvalius arba ovalius gumbus su rausvai rudu lukštu. Pasižymi švelniu, bet ryškiu skoniu ir yra tinkama šviežiam vartojimui.
Zebrune
Pailgi, vario spalvos gumbai su rausvu atspalviu. Pasižymi švelniu, gurmanišku skoniu ir yra itin vertinami kulinarijoje dėl savo estetiškumo ir aromato.
Griselle
Prancūziška veislė, auginanti pilkšvai rudus, pailgus gumbus. Labai aromatinga, turi intensyvesnį skonį ir pasižymi puikiomis laikymo savybėmis.
Patarimai
- •Norėdami gauti didesnius gumbus, reguliariai retinkite augalus, palikdami pakankamai vietos kiekvienam svogūnui augti ir vystytis.
- •Nukirpkite žiedstiebius, vos tik jie pasirodo, kad augalas visą energiją skirtų gumbų formavimui, o ne sėklų brandinimui.
- •Kaskite šalotinius svogūnus, kai lapai pradeda gelsti ir džiūti, paprastai liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje, prieš pat visišką lapijos nudžiūvimą.
- •Po iškasimo gumbus gerai išdžiovinkite saulėje ar gerai vėdinamoje, sausoje vietoje kelias dienas, kol lukštas taps sausas ir traškus. Tai padės išvengti puvimo laikymo metu.
- •Laikykite šalotinius svogūnus vėsioje, sausoje, tamsioje ir gerai vėdinamoje vietoje, pavyzdžiui, tinkleliuose, pintinėse ar specialiose dėžėse.
- •Šalotiniai svogūnai puikiai dera su morkomis, salotomis ir burokėliais. Venkite sodinti šalia pupų ir žirnių, nes jie gali slopinti vienas kito augimą.
Dažnos problemos
Svogūninė musė (Delia antiqua)
Lervos pažeidžia gumbus, sukeldamos puvimą ir augalo nykimą.
Sprendimas: Naudoti insekticidus, sėti/sodinti vėliau, taikyti sėjomainą, mulčiuoti, sodinti šalia morkų, kurios atbaido muses.
Miltligė (Peronospora destructor)
Ant lapų atsiranda pilkšvas apnašas, vėliau lapai gelsta, džiūsta ir augalas nustoja augti.
Sprendimas: Purkšti fungicidais, užtikrinti gerą oro cirkuliaciją, vengti perlaistymo, sunaikinti pažeistus augalus.
Kaklelio puvinys (Botrytis allii)
Gumbai pradeda pūti nuo kaklelio, ypač laikymo metu, dėl ko jie tampa netinkami vartoti.
Sprendimas: Gerai išdžiovinti gumbus prieš sandėliavimą, laikyti vėsioje, sausoje, gerai vėdinamoje vietoje, vengti mechaninių pažeidimų.
Gumbų skilimas
Gumbai skyla į daugybę mažų gumbelių, užuot formavę vieną didelį, dėl ko derlius tampa smulkesnis.
Sprendimas: Gali būti per daug azoto, per didelis sodinimo tankumas. Riboti azoto trąšas, retinti augalus, paliekant didesnius tarpus.
Per didelis lapijos augimas, mažai gumbų
Augalas visą energiją skiria lapų auginimui, o ne gumbų formavimui.
Sprendimas: Gali būti per daug azoto trąšų. Sumažinti azoto trąšas, užtikrinti pakankamai saulės šviesos ir tinkamą fosforo bei kalio kiekį dirvožemyje.
Naudojimas
Žymos
Kompanionai augalai
Augalai, kurie puikiai auga šalia
Morkos
Svogūnai atbaido morkines muses, o morkos – svogūnines muses, taip užtikrinant abipusę apsaugą nuo kenkėjų.
Salotos
Aukštesni svogūnai suteikia dalinį pavėsį salotoms, o svogūnai atbaido kai kuriuos salotų kenkėjus.
Burokėliai
Abu augalai turi panašius dirvožemio ir drėgmės poreikius, todėl gerai dera kartu ir padeda efektyviai išnaudoti sodo erdvę.
Krapai
Manoma, kad krapai gerina svogūnų skonį ir atbaido kai kuriuos kenkėjus, tokius kaip svogūninė musė.