Paprastasis kadagys

Paprastasis kadagys yra vienas plačiausiai paplitusių spygliuočių Lietuvoje, natūraliai augantis miškuose ir pamiškėse. Sode jis vertinamas dėl tankios, spygliuotos lapijos ir nepretenzingumo, todėl dažnai renkamasi aukštesnėms gyvatvorėms ar pavienei sodybai papuošti. Augalas gali įgauti labai skirtingas formas priklausomai nuo veislės: nuo siauro, kolonos pavidalo iki plačiai išsikerojusio krūmo. Kietos, susikertančios šakelės su smailiais spygliais sudaro tankią, sunkiai perlaikomą struktūrą, todėl kadagio gyvatvorė veikia ne tik kaip vizualinė, bet ir kaip fizinė bei garsinė užtvara. Spygliai išlieka žali ištisus metus, tad tankumas nesumažėja net žiemą. Kadagys mėgsta saulėtą vietą, nors toleruoja ir dalinį pavėsį. Jam tinka sausesnė, gerai drenuota dirva, o pernelyg drėgnoje ar sunkioje molio dirvoje šaknys gali pradėti pūti. Būtent dėl šio nepretenzingumo dirvai jis dažnai auginamas ten, kur kiti spygliuočiai jaustųsi prastai, pavyzdžiui, kalvotose ar akmenuotose sklypo dalyse. Genėjimas kadagiui reikalingas retai. Formuojant gyvatvorę verta jį pakirpti kartą per metus, geriausia pavasarį ar vasaros pradžioje. Per stiprus genėjimas iki senos medienos gali pakenkti augalui, nes kadagys lėtai atželia iš pliki likusių šakų. Todėl tvarkant tankią gyvatvorę patariama kirpti tik jaunus ūglius, palaikant norimą formą palaipsniui. Sodinant gyvatvorę iš kadagio, atstumas tarp augalų priklauso nuo pasirinktos veislės ir norimo tankumo, dažniausiai 50-100 cm. Jaunus augalus pirmus dvejus metus verta laistyti sausros metu, kol šaknų sistema pakankamai išsivysto. Vėliau kadagys tampa vienas atspariausių sausrai augalų sode, nereikalaujantis papildomos priežiūros. Vertėtų žinoti, kad kai kurios kadagio dalys yra toksiškos gyvūnams ir žmonėms, jei valgomos dideliais kiekiais, tad sodinant šalia vaikų žaidimo aikštelių ar gyvūnų prieinamose vietose verta į tai atsižvelgti. Sklype kadagį galima derinti su kitais nepretenzingais spygliuočiais, sukuriant kelių aukščių gyvatvorę. Žemesnės, tankios veislės tinka priekiniam planui, o aukštesnės formos gali papildyti jau esamą tujos ar eglės tvorą. Toks derinys ne tik atrodo įvairiau, bet ir sukuria tankesnę, kelių sluoksnių užtvarą nuo garso.