Kiškio letena (Davallia fejeensis)

Kiškio letena (Davallia fejeensis) yra vienas žavingiausių ir originaliausių kambarinių paparčių. Kilęs iš Fidžio salų ir kaimyninių tropinių regionų, šis augalas priskiriamas epifitų grupei — natūralioje aplinkoje jis auga ant uolų ir medžių, prikibęs savo šakniastiebiais prie paviršių. Būtent šie šakniastiebiai — plaukuoti, pilkšvai rusvi — ir suteikia augalui jo liaudiško vardo pagrindą: jie iš tikrųjų primena mažas kiškių letenas, besičiumpančias vazon krašte. Augalo lapai yra subtilūs, smulkiai išpjauti, tamsiai žali, sudarantys puošnią kaskadą. Jie ypač gražiai atrodo kabančiuose vazonyse, kur laisvai kabo žemyn, o šakniastiebiai dramatiškai lenda virš ir per vazon kraštelius. Šis augalas tikrai traukia žvilgsnius ir kviečia liesti — tiek lapai, tiek šakniastiebiai yra labai estetiškai patrauklūs. Priežiūros atžvilgiu Kiškio letena yra palyginti nedaugelio reikalaujantis augalas. Jam reikia ryškios, netiesioginės šviesos — tiesioginė vasaros saulė sudegins jo subtilius lapus. Laistymas turėtų būti reguliarus vasarą, tačiau žiemą galima pastebimai sumažinti. Svarbu, kad šakniastiebiai nebūtų per giliai paslėpti žemėje — jie turi būti ant paviršiaus arba laisvai kaboti ore. Oro drėgmė turėtų būti vidutinė iki aukštos (50-70%). Augalas gerai reaguoja į periodinį purškimą lapų, tačiau svarbu nesutepti šakniastiebių per daug vandens. Dirvožemis turi būti gerai drenuojamas — paparčiams skirtas mišinys arba orchidėjų substratas su perlitu yra idealūs. Kiškio letena yra netoksiškas augalas, saugus vaikams ir gyvūnams. Jo neįprasta išvaizda, ypač šakniastiebiai, daro jį puikia pokalbio tema ir originalia dovana augalų mėgėjams. Augalas ilgainiui plinta į šonus, sudarydamas gausų, krūmišką formos augalą.