Strutyno papartis (Matteuccia struthiopteris)

Strutyno papartis (Matteuccia struthiopteris) yra vienas impozantiškiausių ir lengviausiai atpažįstamų paparčių Lietuvoje ir visoje Šiaurės pusrutulio vidutinių platumų zonoje. Augalas paplitęs Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, kur auga drėgnuose mišriuose ir lapuočių miškuose, upių pakrantėse ir pelkių pakraščiuose. Lietuvoje tai dažnas ir puikiai pažįstamas augalas. Augalą lengva atpažinti pagal jo charakteringą vazos arba piltuvo formą. Išoriniai lapai — sterilūs — yra ilgi, plunksniškai išpjaustyti, šviesiai žali, siekiantys 60–150 cm aukštį. Jie auga ratu, sudarydami elegantišką rozetę. Vasaros pabaigoje centre atsiranda trumpesni, tamsiai rudi sporlapiai, kurie išlieka ir žiemą — jie tarsi saugo augalo centrą nuo šalčio ir suteikia įdomumo žieminiame sode. Viena ypatingų šio augalo savybių — aktyvus plitimas šakniastiebiais. Kiekvienais metais augalas sudaro naujų ūglių aplink save, laikui bėgant suformuodamas tankias kolonijas. Tai gali būti privalumas — greitai dengia plotą, tačiau reikia kontroliuoti, kad neišsiplėstų per daug. Įrengus ribojantį barjerą, galima apsaugoti norimas sodo vietas. Priežiūros požiūriu strutyno papartis yra vienas nenaudingų sodo augalų. Jam reikia drėgnos, humusingos vietos ir pavėsio. Jis puikiai žiemoja Lietuvoje be jokios apsaugos — toks atsparus šaltui, kad gali atlaikyti net -40°C šaltį. Sodinant pakanka paruošti gerą dirvožemį, sudaryti pakankamą drėgmę, ir augalas pats susirūpins savimi. Sode strutyno papartis puikiai tinka gamtinio stiliaus kompozicijoms, vandens telkinių pakrantėms, takai jungiantiems miško kampelį. Tai patrauklus augalas ir kulinarijoje — jauni, dar nesusiskleidę lapeliai (vadinami "fiddleheads" arba "croziers") yra valgomi ir laikomi delikateso skoniu Šiaurės Amerikoje bei Azijoje.