Vyrinis papartis (Dryopteris filix-mas)

Vyrinis papartis (Dryopteris filix-mas) yra vienas dažniausiai Lietuvoje sutinkamų paparčių ir vienas labiausiai vertinamų sodo augalų pavėsingose vietose. Augalas paplitęs visoje Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, kur natūraliai auga miškuose, krūmynuose ir akmeningose vietose. Lietuvos miškuose jį galima rasti beveik visur — tai tipiškas mūsų gamtovaizdžio elementas. Augalas pasižymi tvirtais, tamsiai žaliais lapais (vainikais), kurie gali siekti 60–150 cm ilgį. Lapai yra viengubai arba dvigubai išpjaustyti, kiek standžiosni ir tamsesni nei moteriškojo paparčio. Vasarą ant lapų apatinės pusės formuojasi sporos sori — mažytės rudos dėmės, išsidėsčiusios tvarkingomis eilėmis. Augalas daugiametis — žiemą apnyksta, bet pavasarį atsinaujina iš šakniastiebio. Vienas svarbiausių vyrinio paparčio privalumų — neįtikėtinas atsparumas. Jis gerai auga sausesnėse vietose nei dauguma kitų paparčių, toleruoja kalkingesnes dirvas ir net trumpalaikę sausrą. Tai labai tinka sodams, kur kiti paparčiai atsisako augti. Augalas taip pat labai atsparus šalčiui — gerai žiemoja Lietuvoje be jokios apsaugos. Sode vyrinis papartis puikiai tinka po medžiais, pastatų šiaurinėje pusėje ir kitose pavėsingose vietose. Jis greitai sudaro didingus krūmus, puikiai kombiuoja su kitais šešėliniais augalais. Kaip žemės dengiklis ar užpildas sudėtingose vietose, šis papartis yra tikras lifesaver sodininkams. Prie vandens telkinių ar drėgnesnėse vietose auga dar greičiau ir yra didingesnis. Vyrinis papartis turi medicinines savybes ir buvo naudojamas tradicinėje medicinoje, tačiau augalas taip pat turi tam tikrą toksiškumo potencialą didelėmis dozėmis — šakniastiebiai turinys yra toksiškas gyvūnams, ypač avims. Dekoratyviniam naudojimui ir įprastoms priežiūros procedūroms augalas yra saugus.