Žieminis viržis

Žieminis viržis yra artimas šilinio viržio giminaitis, priklausantis tai pačiai viržinių šeimai. Tačiau jis turi vieną esminį skirtumą, dėl kurio yra ypač vertingas sodui - žydi žiemą ir ankstyvą pavasarį, kai dauguma kitų augalų dar miega. Šis bruožas jį daro puikiu papildiniu šalia rudenį žydinčio šilinio viržio. Augalas yra žemas, amžinai žaliuojantis krūmelis, paprastai užaugantis tik iki 15-25 cm aukščio ir formuojantis tankų, plintantį kilimą. Smulkūs, adatiškai žali lapeliai išlieka dekoratyvūs ištisus metus. Žiemos pabaigoje ar labai ankstyvą pavasarį iš jų išsiskleidžia gausūs, varpelio formos žiedynai. Žydėjimo laikas yra tai, kas žieminį viržį išskiria labiausiai. Jis gali pradėti žydėti jau sausio ar vasario mėnesį, kartais net pro plonesnį sniego sluoksnį, ir tęsia žydėjimą iki balandžio. Tokiu metu sode beveik nieko kito nežydi. Žieminio viržio žiedynai suteikia gyvybės ir spalvos ankstyvo pavasario sodui. Vienas svarbus skirtumas nuo šilinio viržio - žieminis viržis yra kur kas mažiau reiklus dirvos rūgštingumui. Geriausiai jis jaučiasi rūgščioje dirvoje. Tačiau toleruoja ir šiek tiek neutralesnę dirvą, kas jį daro lengviau auginamu daugelyje Lietuvos sodų, kur dirva ne visada idealiai rūgšti. Sode žieminis viržis geriausiai atrodo sodinamas kaip žemas apvadas palei taką ar akmenų sode. Jis taip pat gerai atrodo grupelėse tarp svogūninių pavasario gėlių, tokių kaip snieguolės ar krokai, su kuriomis žydėjimo laikas dažnai sutampa. Kaip žalias fonas kitiems augalams jis tinka ir per visus metus, kai nežydi.