Šilinis viržis

Šilinis viržis yra žemas, amžinai žaliuojantis krūmelis, natūraliai augantis šilų, viržynų ir spygliuočių miškų pakraščiuose visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Rudenį jis tampa populiariu dekoratyviniu augalu. Dažnai jis parduodamas vazonuose ar gėlynuose kartu su krizantemomis kaip sezoninis akcentas. Augalas užauga nedidelis, paprastai iki 20-50 cm aukščio, ir formuoja tankų, plintantį kupstą su smulkiais, žvynelius primenančiais lapeliais. Iš šių lapelių išauga smulkūs žiedynai. Nors kiekvienas žiedelis mažas, jų gausumas sukuria įspūdingą, ryškiaspalvį vaizdą. Pasaulyje yra sukurta apie 800 skirtingų šilinio viržio veislių. Jos skiriasi žiedų tipu, spalva ir lapijos atspalviu. Veislės skirstomos į kelias pagrindines grupes. Tai adatiniai (pumpuriniai) viržiai, kurių žiedpumpuriai niekada visiškai neišsiskleidžia, dekoratyviais lapais pasižyminčios veislės ir pilnaviduriai viržiai su tankiais, rožę primenančiais žiedynais. Svarbiausia žinoti apie šilinį viržį - jam būtina rūgšti dirva. Tai vienas iš nedaugelio populiarių dekoratyvinių augalų, kuris tiesiog neaugs įprastoje sodo žemėje, jei jos pH nėra pakankamai žemas. Neutralioje ar šarminėje dirvoje augalas silpsta, o galiausiai žūva, nepriklausomai nuo kitos priežiūros kokybės. Žydėjimas vyksta vėlyvą vasarą ir rudenį, dažniausiai nuo rugpjūčio iki spalio. Tuo metu daugelis kitų sodo augalų jau baigia savo sezoną. Būtent dėl šio vėlyvo žydėjimo laiko viržis tapo tokiu populiariu rudens sezono simboliu. Jis parduodamas prekybos centruose ir gėlių turguose. Sode šilinis viržis geriausiai atrodo sodinamas grupelėmis kaip žemas apvadas ar akmenų sodo elementas. Jis puikiai dera šalia rūgščią dirvą mėgstančių augalų, tokių kaip rododendrai ar azalijos. Vazonams ir balkonų kompozicijoms rudeniniam sezonui jis taip pat tinka.