Verbena bonariensis (Argentininė verbena)

Verbena bonariensis, dar vadinama argentinine verbena, yra viena atpažįstamiausių sodo verbenų dėl savo neįprastos formos. Iš žemai augančios lapų rozetės kyla plonos, standžios, beveik lapų nedengtos stiebų virvutės, kurių viršūnėse žiedynai susispiečia į mažas, glaustas puokšteles. Aukštis dažniausiai siekia 100-150 cm, tačiau plotis lieka kuklus, todėl augalas neužstoja vaizdo ir sukuria savitą „skaidraus" sodo efektą, kai per stiebus matote už jų augančius kitus augalus. Jums auginant šią verbeną, svarbiausia parinkti pilnai saulėtą vietą. Šešėlyje stiebai išsitęs, susilenks ir žydėjimas suretės. Dirvožemis tinka bet koks vidutiniškai derlingas, gerai drenuotas, augalas net geriau jaučiasi skurdesnėje, sausesnėje dirvoje nei per drėgnoje ir per riebioje, kur šaknys linkę pūti. Sausra jai ne priešas. Įsitvirtinusiam augalui papildomas laistymas reikalingas tik ilgesnės sausros metu, o tręšti verta saikingai, nes per didelis azoto kiekis skatina lapiją, o ne žydėjimą. Gilios šaknys leidžia augalui pasiekti drėgmę net giliuose dirvos sluoksniuose, todėl jis puikiai tinka vandens taupymo principu grindžiamiems sodams. Lietuvoje žiemoti jai sunku. Verbena bonariensis čia dažniausiai auginama kaip vienmetis arba trumpaamžis augalas, nes šalčiui jautri ir sunkiai išgyvena žiemas be papildomos apsaugos. Šiltesnėse, apsaugotose vietose su storu mulčio sluoksniu kartais peržiemoja ir atželia iš naujo, tačiau tikėtis to kiekvienais metais nederėtų. Laimei, ji pati pasirūpina ateitimi. Augalas gausiai apsisėja, tad viena sezoną pasodinta verbena kitais metais dažnai sudygsta savaime aplink pirminę vietą. Jaunus daigus tereikia atskirti nuo pageidaujamos vietos arba palikti augti ten, kur sudygo. Sode ši verbena puikiai tinka gėlyno gilumoje arba fone, nes aukšti plonučiai stiebai nesukelia šešėlio žemesniems augalams. Ji dažnai naudojama prerijos stiliaus sodinimuose kartu su echinacėmis, kardeliais ar dekoratyvinėmis žolėmis. Žiedai traukia drugelius, kamanes ir bites per visą vasarą, todėl augalas yra vienas naudingiausių apdulkintojams skirtų sodo augalų. Voveraitės ir stirnos jos paprastai vengia dėl kartokų lapų. Tad ji tinka ir vietoms, kur laukiniai gyvūnai dažnai lankosi. Nuskintus žiedynus verta palikti sezono pabaigoje, jie ne tik savaime apsėja plotą, bet ir suteikia dekoratyvumo rudeniniame sode.