Lithopsai – gyvenantys akmenys (Lithops)

Lithops, dar vadinami "gyvaisiais akmenimis" arba "gyvenančiais akmenimis", yra tikras gamtos stebuklas. Šie miniatiūriniai sukulentai kilę iš Pietų Afrikos ir Namibijos dykumų, kur per milijonus metų evoliucijos jie tapo tobuliausiais maskuotojais augalų karalystėje. Kiekvienas Lithops augalas susideda iš dviejų sutirštėjusių lapų, kurių viršutinis paviršius taip preciziškai imituoja supančius akmenis, žvirgždą ar smėlį, kad juos pastebėti be specialaus ieškojimo yra beveik neįmanoma. Augalo kūnas yra visiškai po dirvožemiu paslėptas - matomas tik plokščias ar šiek tiek įdubęs viršutinis paviršius, per kurį šviesa patenka į augalą. Šis paviršius gali būti pilkos, rudos, žalios, geltonos ar beveik baltos spalvos su sudėtingais raštais, tiksliomis imitacija supančio substrato tekstūrą. Raštas kiekvienos veislės yra unikalus ir nepakartojamas. Gyvybinis Lithops ciklas yra įspūdingas. Kiekvienais metais seni lapai išdžiūva ir jų vieta atsiranda naujas pora lapų - taip augalas atsinaujina. Šio proceso metu augalas naudoja senuosiuose lapuose sukauptus maistines medžiagas ir vandenį, todėl laistyti NEGALIMA. Šis laikotarpis trunka nuo žiemos iki ankstyvojo pavasario. Paprastai rugsėjį-lapkritį Lithops žydi - iš plyšio tarp lapų išnyra dideli, gėlei labai neproporcingi žiedai, geltonos ar baltos spalvos, primenantys kiaulpienių žiedus. Žydėjimas yra stebinantis - sunku patikėti, kad toks kuklus augalas gali išauginti tokį didelį žiedą. Lithops priežiūra reikalauja griežto laistymo režimo - tai labiausiai klystama dalis. Tinkamas laistymas: tik tada, kai lapai pradeda lengvai raukšlėtis, ir tik augimo fazėje (vasarą ir rudenį). Žiemą ir ankstyvą pavasarį (atsinaujinimo metu) - jokio laistymo. Geras drenažas, daug šviesos ir kantrybė - šie trys veiksniai lemia sėkmę.