Pachira: pinigų medis, kurio kamieną pina kaip kaspiną
Pachira (Pachira aquatica) namuose žinoma kaip pinigų medis. Kiekvienoje šakelėje dažniausiai auga penki lapeliai. Feng shui tradicijoje šis skaičius simbolizuoja gerovę ir penkis elementus. Gamtoje tai pelkių medis: prie upių ir estuarijų Meksikoje bei Centrinėje Amerikoje jis užauga iki 18 m. Kambaryje viskas kitaip. Ji retai perauga 1,5–2 m, o atpažįstamiausias bruožas yra storas, kelių stiebų pintas kamienas, kurį pardavėjai paruošia dar prieš augalą parduodant.
Šis straipsnis apžvelgia priežiūrą ir kamieno pynimą.
Botaninė informacija ir kilmė
Pachira priklauso Malvaceae šeimai. Turi keletą pavadinimų: Malabaro kaštonas, Gvinėjos kaštonas, vandens kaštonas. Pagal Missouri Botanical Garden duomenis, natūraliai ji auga gėlavandenėse pelkėse, estuarijose ir upių pakrantėse tropiniuose miškuose nuo Meksikos iki šiaurinės Pietų Amerikos. Lauke medis žydi naktį didelėmis, kreminės spalvos gėlėmis su ilgomis kuokšlėmis. Sėklos primena kaštonus, ir kai kuriuose regionuose jos yra valgomos, skrudinamos kaip riešutai. Namuose pachira žydi retai. Skaitytojas ją dažniausiai pažįsta tik pagal kamieną ir penkialapius lapus.
Storas kamienas nėra atsitiktinis bruožas. Gamtoje pachira auga pelkėtame dirvožemyje, kur vandens lygis svyruoja, todėl kamiene ji sukaupia vandens ir maistinių medžiagų atsargas ilgesniems sausesniems periodams. Ta pati savybė kambaryje reiškia, kad augalas ilgai atlaiko laistymo klaidas, tačiau tampa pažeidžiamas, kai substratas nuolat permirkęs.
Pavadinimas „pinigų medis" Lietuvoje priklauso ne vienam augalui. Pinigų medis parduotuvėse dažnai reiškia ir sultingą Crassula ovata: mažą sukulentą, visiškai kitą augalą nei pachira. Jei pirkai augalą pagal pavadinimą, patikrink lapus: pachiros lapai yra dideli, plaštakos formos, o crassula turi mažus, storus, ovalius lapelius.
Šviesa ir vieta
Pachira geriausiai auga skaisčioje, netiesioginėje šviesoje. Tiesioginiai vidurdienio saulės spinduliai per langą nudegina lapus per kelias dienas, tad vasarą laikyk augalą 1–2 m nuo pietinio lango arba už permatomos užuolaidos. Pusšešėlyje ji taip pat išgyvena, tačiau auga lėčiau, o kamienas nebestorėja taip greitai. Suk vazoną 90 laipsnių kampu kas 2–3 savaites. Kitaip lapai palinksta į šviesos pusę ir augalas auga vienašališkai.
Laistymas ir substratas
Pachira kaupia vandenį storame kamiene, todėl ją lengviau per laistyti nei per džiovinti. Prieš kiekvieną laistymą patikrink substratą 3–4 cm gylyje pirštu: jei ten dar drėgna, palauk kelias dienas. Vegetacijos metu, nuo kovo iki rugsėjo, tai reiškia laistymą kas 7–10 dienų. Žiemą, kai augimas sulėtėja, pakanka vieno laistymo kas 2–3 savaites.
Vazone būtinai turi būti drenažo skylė, o vandenį iš padėklo išpilk per 30 minučių po laistymo. Tai apsaugo šaknis. Stovinti drėgmė yra dažniausia šaknų puvinio priežastis kambariniuose augaluose, ir pachira nuo jos nukenčia greičiau nei nuo trumpo sausrėlio. Substratui rinkis laisvą, gerai drenuojantį mišinį: universalų kambarinių augalų substratą. Pridėk 20% perlito ar grubaus smėlio.
Temperatūra ir drėgmė
Pachira jaučiasi gerai 18–27 °C temperatūroje. Žemesnėje nei 13 °C aplinkoje ji kenčia. Šaltas skersvėjis nuo lango ar durų žiemą per kelias dienas sukelia lapų kritimą, net jei laistymas ir šviesa buvo tinkami. Kilmės vietose oro drėgmė siekia 70–80%, o namuose šildymo sezono metu ji dažnai nukrenta iki 20–30%. Tada lapų galiukai pradeda džiūti ir ruduoti.
Padeda purškimas 2–3 kartus per savaitę, drėgmės padėklas su akmenukais ir vandeniu arba oro drėkintuvas šalia augalo. Plačiau, kaip padidinti drėgmę šildymo sezono metu, skaityk straipsnyje oro sausėjimas šildymo sezonu.
Tręšimas
Nuo kovo iki rugpjūčio trąšyk kas 4–6 savaites skystomis kambarinių augalų trąšomis, praskiestomis per pusę su vandeniu. Nuo rugsėjo tręšimą stabdyk: augimas lėtėja, o nesunaudotos druskos substrate degina šaknis. Jei lapų galiukai pagelsta net be sausros ar šalčio požymių, priežastis dažniausiai kitokia. Tai per didelio tręšimo, ne trūkumo, ženklas.
Persodinimas
Pachira mėgsta būti kiek stipriai suspausta vazone, todėl persodink ją tik kas 2–3 metus arba kai šaknys pradeda kilti pro drenažo skyles. Naują vazoną rinkis vos 2–3 cm didesnio skersmens už senąjį: per didelis vazonas sulaiko drėgmę ilgiau, nei šaknys sugeba sunaudoti, ir padidina puvinio riziką. Geriausias laikas persodinti yra pavasaris, prieš aktyvaus augimo sezoną. Požymius, kada augalui tikrai reikia didesnio vazono, rasi straipsnyje augalo persodinimas: kada reikia ir kaip tai padaryti.
Pachiros kamieno pynimas: kaip tai daroma
Pintas kamienas nėra natūrali pachiros savybė. Tai augintojų technika, atliekama tol, kol stiebai dar žali ir lankstūs. Parduotuvėje pirktas augalas dažniausiai jau turi supintą kamieną, ir bandymas jį perpinti ar išpinti vėliau paprastai baigiasi lūžusiu stiebu, nes medienėjęs kamienas nebesilenkia.
Jei nori pats supinti jauną augalą, laikykis šios eigos:
- Pasodink 3–5 vienmečius pachiros daigus vienoje vazoje, apie 3–4 cm atstumu vienas nuo kito.
- Kai stiebai pasiekia 20–30 cm ilgį ir tebėra lankstūs (dažniausiai per pirmuosius 6–12 auginimo mėnesių), pradėk juos pinti kaip kaspiną, švelniai, be įtempimo.
- Kas 4–6 savaites atlaisvink pynimo mazgelius, nes stiebai storėja ir gali įsispausti į žievę.
- Kai kamienas sumedėja (pastebėsi pagal rudą, kietą žievę), pynimą palik tokį, koks yra. Toliau jis tik storės, forma nebekis.
Dauginimas
Pachirą lengviausia dauginti stiebo auginiais. Nupjauk 10–15 cm ilgio auginį su bent dviem lapų nodais, nuimk žemutinius lapus ir įdėk auginį į vandenį arba drėgną substratą. Šaknys atauga per 3–6 savaites šiltoje, ne žemesnėje nei 20 °C, vietoje.
Dažniausios problemos
| Simptomas | Dažniausia priežastis |
|---|---|
| Lapai gelsta ir krenta | Per didelis laistymas arba šaltas skersvėjis |
| Rudi lapų galiukai | Žema oro drėgmė arba per didelis tręšimas |
| Kamienas minkštas ir tamsus prie žemės | Šaknų puvinys dėl stovinčio vandens |
| Smulkūs voratinkliai ant lapų | Voratinkliniai erkiukai, dažni sausame ore |
| Augalas nežydi | Normalu, patalpose žydi retai |
Voratinklinius erkiukus pastebėsi anksčiausiai lapo apatinėje pusėje kaip smulkius, šviesius taškelius, o vėliau ir kaip plonus voratinklius tarp lapkočių. Padidinta oro drėgmė ir kelis kartus per savaitę pakartotas lapų nuvalymas drėgnu skudurėliu sumažina jų populiaciją, o stipresniam plitimui naudok kambariniams augalams skirtą insekticidinį muilą pagal etiketės instrukciją.
Lapų kritimas žiemą dažniausiai nereiškia, kad augalas žūsta. Tai gali būti natūrali reakcija į trumpesnę dieną ir šaltesnį orą, ne priežiūros klaida. Plačiau, kodėl kambariniai augalai žiemą meta lapus, skaityk straipsnyje kodėl kambariniai augalai meta lapus žiemą.
Ar žinojai?
- Pachiros sėklos primena kaštonus ir kilmės vietose yra skrudinamos kaip valgomas riešutas.
- Pagal ASPCA duomenis, pachira yra nenuodinga katėms, šunims ir žirgams, tad tai saugus pasirinkimas namams su augintiniais.
- Kartais viena šakelė turi net 7 lapelius, ne tik 5, tačiau prekyboje vertinamas būtent penkialapis variantas.
- Jei ieškai dar atlaidesnio kambarinio augalo, panašų retą laistymo režimą toleruoja ir zamiokulkas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip dažnai laistyti pachirą? Vegetacijos metu kas 7–10 dienų, žiemą kas 2–3 savaites. Prieš laistydamas patikrink substratą 3–4 cm gylyje: jei jis dar drėgnas, palauk.
Kodėl pachiros lapai gelsta ir krenta? Dažniausia priežastis yra per didelis laistymas arba stovinti drėgmė vazono padėkle. Antra dažniausia priežastis žiemą yra šaltas skersvėjis prie lango.
Ar galiu pats supinti pachiros kamieną? Taip, bet tik kol stiebai yra jauni ir lankstūs, dažniausiai pirmus 6–12 auginimo mėnesių. Sumedėjusio kamieno pinti nebandyk, nes jis lūžta.
Ar pachira nuodinga katėms ir šunims? Ne. Pagal ASPCA duomenis, pachira yra nenuodinga katėms, šunims ir žirgams.
Kiek pachira užauga namuose ir kaip greitai? Tinkamoje šviesoje ji per metus paauga apie 20–30 cm, kol pasiekia 1,5–2 m aukštį ir tada augimas sulėtėja. Norint sulaikyti dydį, viršūnes galima genėti pavasarį.
Apibendrinimas
Pachira atlygina už nuoseklią, bet negausią priežiūrą. Reta laistymo klaida jai nekenkia, o nuolatinė stovinti drėgmė kenkia greitai ir stipriai. Skaisti netiesioginė šviesa, 18–27 °C temperatūra ir substrato patikra prieš kiekvieną laistymą sudaro visą pagrindą, kurio jai reikia. Šildymo sezono metu papildomai pasirūpink oro drėgme, o pintą kamieną palik tokį, koks jis atkeliavo: jo forma keičiasi tik tol, kol stiebai jauni. Daugiau apie kambarinių augalų priežiūrą šaltuoju metų laiku skaityk straipsnyje kambarinių augalų priežiūra žiemą.
