Kada verta rinktis plėšrius vabzdžius vietoj chemijos
Biologinė kenkėjų kontrolė reiškia, kad kenkėjus naikina ne purškiamas insekticidas, o kiti vabzdžiai, kurie jais minta. Laikas čia lemia viską. Metodas veikia geriausiai tada, kai kenkėjų populiacija dar nedidelė ir ant lapų matosi tik pirmieji keliolika individų. Jei amarai ar erkutės jau apėmę visą augalą, plėšrūs vabzdžiai nespės suvalgyti tiek, kiek kenkėjai spės prisiveisti per tą patį laiką.
Aplinka taip pat turi reikšmės. Metodas ypač tinka šiltnamyje auginamiems agurkams, pomidorams ir paprikoms, nes uždara erdvė naudinguosius vabzdžius išlaiko prie augalų. Lauke priežastis kita. Biologinė kontrolė Lietuvoje efektyviausia nuo gegužės iki rugsėjo, kai oro temperatūra stabiliai viršija 15 °C. Žemesnėje temperatūroje dauguma naudingųjų vabzdžių sulėtėja arba visai nustoja veikti.
Kartais chemija ar mechaninis pašalinimas vis tiek lieka geresnis pasirinkimas. Jei kenkėjai jau sunaikino didelę lapijos dalį arba platina virusinę ligą (tokia grėsmė kyla dėl baltasparnių), plėšrūs vabzdžiai žalos nesustabdys pakankamai greitai. Pirmas žingsnis - mechaninis. Sumažina populiaciją nuplaudama vandens srove ir nupjaudama labiausiai pažeistus lapus, o biologinę kontrolę paleidžia jau į švaresnę aplinką.
Boružės, auksaakės ir kiti universalūs amarų priešai
Amarai yra dažniausias kenkėjas, kurį pradedantieji bando naikinti biologiškai. Sąjungininkų šiam darbui netrūksta. Septyntaškė boružė (Coccinella septempunctata) per dieną suėda iki 50-60 amarų, o per visą savo gyvenimo ciklą, trunkantį apie metus, sunaikina iki 5000 amarų. Suaugusi boružė kiaušinėlius deda tiesiai šalia amarų kolonijų, todėl lervos, kurios amarus ėda dar aktyviau nei suaugę vabalai, išsirita jau maisto apsuptyje.
Auksaakė (Chrysoperla carnea) yra dar viena universali priemonė prieš amarus. Jos lerva per 2-3 savaičių vystymosi laikotarpį sunaikina 200-500 amarų, taip pat minta erkutėmis ir baltasparnių lervomis. Suaugusi auksaakė gyvena medumi ir žiedadulkėmis, todėl kenkėjus naikina tik lervos stadijoje - tai svarbu žinant, kada tikėtis rezultato.
| Naudingas vabzdys | Prieš ką veiksmingas | Kada paleisti | Sąlygos |
|---|---|---|---|
| Septyntaškė boružė | Amarai | Pastebėjus pirmąsias kolonijas | 15-25 °C |
| Auksaakė | Amarai, erkutės, baltasparnių lervos | Pavasarį-vasarą | virš 15 °C |
| Phytoseiulus persimilis (plėšrusis erkiukas) | Voratinklinės erkutės | Pirmi lapų dėmelių požymiai | 20-25 °C, drėgmė virš 60% |
| Encarsia formosa (parazitinė vapsva) | Baltasparniai | Prevenciškai arba ankstyvoje stadijoje | virš 18 °C |
Plėšrieji erkiukai ir parazitinės vapsvos specifiniams kenkėjams
Voratinklinės erkutės yra vienas sunkiausiai chemija naikinamų kenkėjų, nes greitai išsivysto atsparumas insekticidams. Plėšrusis erkiukas Phytoseiulus persimilis minta išskirtinai erkutėmis ir per dieną sunaikina iki 5 suaugusių individų arba 20 kiaušinėlių. Jam reikia 20-25 °C temperatūros ir bent 60% oro drėgmės, todėl šiltnamio sąlygos tinka geriau nei sausas kambario oras žiemą.
Baltasparniai dažnai apninka pomidorus ir kitas Solanaceae šeimos daržoves šiltnamyje. Parazitinė vapsva Encarsia formosa kiaušinėlius deda tiesiai į baltasparnio lervas ir iš vidaus jas sunaikina per 10-14 dienų. Viena patelė per savo gyvenimą gali parazituoti iki 100 lervų, todėl net nedidelis paleistas kiekis per kelias savaites gali sustabdyti populiacijos augimą.
Trečias dažnas šiltnamio kenkėjas - uodeliai substrate, kurių lervos graužia jaunų daigų šaknis. Prieš juos veiksmingas plėšrusis erkiukas Hypoaspis miles, gyvenantis dirvos paviršiuje ir mintantis uodelių kiaušinėliais bei lervomis. Daugiau apie šį kenkėją ir jo atpažinimą rasi straipsnyje apie uodelius vazonuose.
Tripsai - maži, greitai judantys vabzdžiai, paliekantys sidabrinius pėdsakus ant lapų - taip pat sunkiai valdomi chemija, nes dalis jų ciklo praeina substrate, kur purškimas jų nepasiekia. Plėšri blakė Orius laevigatus per dieną suėda iki 30 tripsų lervų ir suaugusių individų, o vieną kartą apsigyvenusi augale gali išsilaikyti savaites, kol maisto šaltinis išsenka. Ji taip pat minta erkutėmis, todėl mišriose kenkėjų populiacijose veikia kaip papildoma apsauga.
Prieš paleidžiant naudinguosius vabzdžius verta pakabinti geltonas arba mėlynas lipnias korteles šalia augalų - geltonos pritraukia baltasparnius ir uodelius, mėlynos labiau tinka tripsams stebėti. Ši smulkmena atsiperka. Kortelių patikra kartą per savaitę parodo, ar kenkėjų skaičius mažėja, dar prieš tai, kai pokytis matomas plika akimi ant lapų.
Lupa arba telefono makro kamera pravartu tikrinant, ar plėšrūs vabzdžiai iš tikrųjų apsigyveno, o ne tiesiog nuskrido kitur. Boružės lervą atskirti nesunku. Ji atrodo kaip pailga, tamsi, su oranžinėmis dėmelėmis, primenanti mažą krokodilėlį, ne apvalų taškuotą vabalą. Jei po savaitės lervų nesimato, verta patikrinti, ar temperatūra ir maisto kiekis pakankami, ir prireikus paleisti dar vieną partiją.
Kaip pritraukti ir išlaikyti naudinguosius vabzdžius sode
Krapas, pankolis, medetkos ir facelija skleidžia nektarą bei žiedadulkes, kurie pritraukia suaugusias boružes ir auksaakes net tada, kai amarų dar nedaug. Tai leidžia populiacijai apsigyventi sode iš anksto, prieš prasidedant pagrindiniam kenkėjų protrūkiui. Šie augalai pražysta per 6-8 savaites po pasėjimo, todėl verta juos sėti anksti pavasarį, kad iki birželio-liepos jau būtų sutvirtėjusi naudingų vabzdžių populiacija.
Palikta neravėta sodo pakraščio juosta taip pat padeda: dilgėlės ir usnys yra vieni pirmųjų amarų šeimininkų pavasarį, todėl ten apsigyvena ir pirmosios boružės, kurios vėliau persikelia prie daržovių. Nedidelė rąstų ar akmenų krūva pavėsingoje vietoje tampa žiemojimo vieta boružėms ir plėšriesiems vabalams, todėl jos ankstyvą pavasarį nereikia importuoti iš naujo kiekvienais metais.
Mišrus sodinimas (companion planting) sustiprina tą patį principą platesniu mastu: skirtingi augalai vienoje lysvėje sukuria įvairesnę mikroaplinką, kurioje naudingiems vabzdžiams lengviau rasti maisto ir prieglobstį. Konkrečius derinius rasi straipsnyje apie companion planting daržovyne.
Kaip užsisakyti, paleisti ir nesugriauti rezultato klaidomis
Naudinguosius vabzdžius Lietuvoje galima užsisakyti iš specializuotų biologinės kontrolės tiekėjų, kurie siunčia juos paštu specialioje pakuotėje su maistu kelioms dienoms. Čia laikas tikrai svarbus. Paleidimą geriausia atlikti vakare arba debesuotu oru, kad tiesioginė saulė nenudžiovintų jautrių lervų iškart po atvežimo.
Dažniausios klaidos, kurios sugriauna rezultatą:
- Chemijos naudojimas tuo pačiu metu. Chemija neatskiria draugo nuo priešo. Plataus veikimo insekticidas naudinguosius vabzdžius sunaikina per 24-48 val. taip pat efektyviai kaip ir kenkėjus, todėl abu metodus tame pačiame plote derinti negalima.
- Per vėlyvas paleidimas. Jei laukiama, kol kenkėjų kolonija apims visą augalą, plėšrūs vabzdžiai fiziškai nespėja suvalgyti tiek, kiek kenkėjai per tą laiką prisiveisia.
- Netinkama temperatūra ar drėgmė. Dauguma rūšių reikalauja bent 15-20 °C, o Phytoseiulus persimilis dar ir drėgmės virš 60% - sausame kambaryje jis tiesiog žūva neatlikęs darbo.
- Vienkartinis paleidimas be pakartojimo. Vienas paleidimas dažnai sumažina populiaciją, bet nesunaikina jos visiškai. Antrą paleidimą po 2-3 savaičių verta atlikti, kol matosi kenkėjų likučiai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar plėšrūs vabzdžiai patys išnyks po to, kai suės kenkėjus? Taip, dauguma rūšių be maisto šaltinio išmiršta arba išskrenda per kelias savaites. Kai kurios, pavyzdžiui, boružės, gali pasilikti sode, jei ten yra kitų žiedadulkes duodančių augalų.
Ar biologinė kontrolė saugi vaikams ir augintiniams? Taip, naudingieji vabzdžiai žmonėms ir gyvūnams nekelia jokios grėsmės, nes minta išskirtinai kitais vabzdžiais ar jų kiaušinėliais. Tai vienas pagrindinių privalumų prieš chemines priemones.
Kiek laiko užtrunka, kol matosi rezultatas? Pirmieji pastebimi pokyčiai atsiranda per 1-2 savaites, o pilnas efektas, kai kenkėjų populiacija ženkliai sumažėja, per 3-4 savaites. Greitis priklauso nuo temperatūros ir pradinio kenkėjų kiekio.
Ar galima biologinę kontrolę taikyti kambariniams augalams? Taip, ypač prieš uodelius substrate ir amarus, tačiau butų sąlygomis dažnai trūksta drėgmės ir šviesos, kurios reikia kai kurioms rūšims. Prieš paleidimą patikrink konkrečios rūšies reikalavimus.
Kur Lietuvoje galima nusipirkti naudingus vabzdžius? Juos platina keli specializuoti tiekėjai internetu, siunčiantys paštu arba kurjeriu. Rekomenduojama užsisakyti likus 1-2 dienoms iki planuojamo paleidimo, nes vabzdžiai geriausiai išgyvena šviežiai atvežti.
Apibendrinimas
Biologinė kenkėjų kontrolė reikalauja daugiau planavimo nei purškimas iš buteliuko, bet atsiperka ilgainiui, nes nesukuria atsparumo ir nepalieka chemijos likučių ant valgomų daržovių. Tai investicija į sistemą, ne vienkartinį veiksmą. Svarbiausia - stebėti augalus reguliariai, kenkėjus pastebėti anksti ir parinkti tinkamą naudingą vabzdį pagal konkretų problemą, o ne bandyti vieną universalią priemonę visiems atvejams.
Gamta dažnai jau turi sprendimą. Jei sodas ar šiltnamis jau turi pritraukiančių augalų ir tinkamas mikrobuveines, dažnai net nereikia nieko papildomai užsisakyti - naudingieji vabzdžiai atsiranda patys. Kur populiacija per maža ar problema per didelė, tikslingas paleidimas iš tiekėjo išsprendžia situaciją per kelias savaites be jokios chemijos.
