Augintinis apkramtė augalą? Ką daryti per pirmą valandą
Jei katė ar šuo apkramtė lapą ir per artimiausią pusvalandį pradėjo seilėtis, vemti ar tapo neįprastai vangus, priežastis gali būti augalas. Ne visi augalai kelia tokį pat pavojų: vieni sukelia tik trumpalaikį burnos dirginimą, kiti gali pažeisti inkstus ar širdį per parą nuo suvalgymo. Pirmas žingsnis visada tas pats: atpažinti, kokį augalą augintinis lietė, ir palyginti su žinomu pavojingų rūšių sąrašu.
Jei pastebi seilėtekį, vėmimą, viduriavimą ar koordinacijos sutrikimus, nedelsk ir skambink veterinarijos gydytojui. Nemėgink sukelti vėmimo pats: aštriabriauniai kalcio oksalato kristalai, esantys daugelyje kambarinių augalų, pakartotinai praeidami per stemplę ją dar labiau pažeidžia. Nusifotografuok augalą arba pasiimk lapelį, kad gydytojas per kelias sekundes identifikuotų rūšį: laikas nuo suvalgymo iki gydymo pradžios dažnai svarbesnis už patį simptomų sunkumą.
Katėms ypač pavojingos tikros lelijos: Lilium ir Hemerocallis gentys. Vos keli žiedadulkių grameliai ant kailio, kuriuos katė nulaižo besiprausdama, per 12–24 valandas gali sukelti ūminį inkstų nepakankamumą. Svarbu neklaidinti šio pavojaus su taikos lelija (Spathiphyllum). Ji botaniškai priklauso visai kitai genčiai ir sukelia tik burnos dirginimą, o ne inkstų pažeidimą.
Katės ir šunys augalais apsinuodija skirtingai. Namuose verta galvoti apie abi rizikos rūšis atskirai. Katė daugiausiai laiko praleidžia ant palangių ir spintų, todėl jai pavojingiausi kambariniai augalai, pastatyti aukštai. Šuo dažniausiai tyrinėja pasaulį burna. Jam didesnę riziką kelia vazonai ant grindų ir sodo augalai, pasiekiami einant pasivaikščioti kieme. Abiem atvejais svarbiausias veiksnys tas pats: kiek laiko augalas prieinamas be priežiūros.
Pavojingiausi kambariniai augalai katėms ir šunims
Dauguma populiariausių kambarinių augalų priklauso Araceae šeimai, kurios lapuose gausu kalcio oksalato kristalų. Sukramtytas lapas išskiria adatėlių formos kristalus, kurie per kelias minutes sudirgina burnos ir gerklės gleivinę, sukelia seilėtekį ir lūpų tinimą.
| Augalas | Pavojaus tipas | Simptomai |
|---|---|---|
| Taikos lelija | Kalcio oksalatas | Seilėtekis, burnos tinimas, sunkumas ryjant |
| Difenbachija | Kalcio oksalatas | Deginimo pojūtis burnoje, balso pokyčiai |
| Filodendras | Kalcio oksalatas | Seilėtekis, vėmimas |
| Potosas (velnio gebenė) | Kalcio oksalatas | Burnos dirginimas, apetito praradimas |
| Monstera | Kalcio oksalatas | Panašūs simptomai, retai pavojinga gyvybei |
| Alijošius (Aloe vera) | Saponinai lateksinėje dalyje | Vėmimas, viduriavimas, letargija |
| Gyvatžolė | Saponinai | Pykinimas, seilėtekis |
| Fikusas guminis | Sultys su fikinu | Odos ir burnos dirginimas |
Šie augalai retai kelia grėsmę gyvybei. Tačiau simptomai gali tęstis 1–3 dienas ir reikalauja veterinaro priežiūros, jei katė ar šuo atsisako gerti vandenį ilgiau nei 12 valandų. Platesnį sąrašą rūšių, kurios patenka į šią grupę, rasi mūsų nuodingų augalų temos puslapyje.
Rizikingi augalai sode ir darže
Lauke pavojų kelia kiek kitokie augalai nei namuose, todėl sodo specifiką verta žinoti atskirai.
Svogūninės gėlės. Tulpių ir narcizų svogūnai kaupia toksinus, kurie stipriausi būtent po žeme. Rudenį sodinant lysvę šuo gali iškasti ir sukramtyti svogūną. Tai sukelia stipresnį virškinimo trakto dirginimą nei paprastas kontaktas su žiedais ar lapais. Naujai pasodintas lysves saugok nuo kasinėjimo bent 2–3 savaites, kol žemė sutankėja.
Spygliuočiai gyvatvorėje. Tuja turi eterinių aliejų, kurie dideliais kiekiais sukelia virškinimo sutrikimus, ypač jauniems šunims, kramtantiems viską iš smalsumo.
Rododendrai ir azalijos. Šios Ericaceae šeimos gėlės turi toksinų, vadinamų grajanotoksinais. Net kelių lapelių pakanka širdies ritmo sutrikimams ir vėmimui sukelti. Todėl jas geriau sodinti toliau nuo vietų, kur augintinis leidžia laiką be priežiūros.
Oleandras balkone ar terasoje. Vasarą į lauką dažnai keliami vazoniniai augalai, tarp jų oleandras, kurio visos dalys, nuo lapų iki žievės, kaupia širdies glikozidus. Net vieno nukritusio lapo pakanka rimtam apsinuodijimui. Toks augalas namuose su augintiniais apskritai nerekomenduojamas.
Daržo augalai. Pomidorų lapai, stiebai ir nesubrendę žali vaisiai turi solanino, kuris sukelia pykinimą ir letargiją, nors prinokęs pomidoras šunims paprastai saugus nedideliais kiekiais. Svogūnai ir česnakai yra rimtesnis atvejis. Juose esantis N-propilo disulfidas ardo raudonuosius kraujo kūnelius, o česnakas veikia stipriau nei svogūnas tam pačiam kūno svoriui. Simptomai (silpnumas, padažnėjęs kvėpavimas) gali pasirodyti tik po kelių dienų. Todėl neduok augintiniui prieigos prie virtuvės atliekų su šių daržovių likučiais.
Saugūs augalai, jei namuose ar sode gyvena augintinis
Nereikia atsisakyti augalų vien todėl, kad namuose yra katė ar šuo. Yra nemažai populiarių rūšių, kurios net sukramtytos nesukelia jokio apsinuodijimo.
| Augalas | Kodėl saugus |
|---|---|
| Chlorofitas voratinklinis | Netoksiškas, katėms net švelniai stimuliuojantis kaip katžolė |
| Bostono papartis | Netoksiškas visoms augintinių rūšims |
| Kalateja | Netoksiška, tinka namams su mažais vaikais ir gyvūnais |
| Hoja (vaškinė gėlė) | Netoksiška, kietos vaškuotos lapijos šuniukai retai net kramto |
| Rozmarinas | Kulinarinė žolelė, saugi nedideliais kiekiais |
| Bazilikas | Netoksiškas, kartais net skatina apetitą |
„Netoksiškas" nereiškia „galima valgyti be ribų". Net saugus augalas, suvalgytas dideliais kiekiais, gali sukelti mechaninį virškinimo trakto užsikimšimą, ypač mažoms šunų veislėms. Katėms galima specialiai auginti katžolę. Tai saugi alternatyva, kuri nukreipia dėmesį nuo dekoratyvinių augalų ir suteikia katei sensorinį pasitenkinimą be jokios rizikos.
Kaip augalus ir augintinius apsaugoti vienu metu
Pavojingus augalus dažniausiai galima laikyti namuose saugiai, jei pritaikai kelis praktinius sprendimus.
- Kelk augalus aukščiau. Pakabinami vazonai ar lentynos virš 1,5 m apsaugo nuo katės šuolio, tačiau šuniui dažnai pakanka net stalo krašto, todėl rizikingiausius augalus laikyk uždaroje patalpoje.
- Naujus augalus 1–2 savaites laikyk atskirai. Taip pastebėsi, ar augintinis apskritai domisi konkrečiu lapu, prieš patalpindamas jį pastovioje vietoje.
- Blokuok priėjimą fiziškai. Dekoratyvinis tinklelis ar stambūs akmenukai ant substrato paviršiaus sumažina norą kasinėti vazoną.
- Naudok atbaidymo priemones. Prekyboje esantys karčiojo obuolio purškalai lapų paviršiuje veikia be žalos augalui, bet atbaido kramtyti mėgstančius šuniukus.
- Pasiūlyk saugią alternatyvą. Katei skirtos žolės vazonėlis ar šuniui skirtas kramtomas žaislas dažnai išsprendžia problemą greičiau nei bet koks draudimas.
- Susidaryk augalų sąrašą su nuotraukomis. Telefone laikomas namų augalų sąrašas su lotyniškais pavadinimais leidžia veterinarui akimirksniu atpažinti rūšį net tada, kai pats neatsimeni tikslaus pavadinimo streso akimirką.
SVARBU: jei augintinis suvalgė jam negalimą augalą, neatidėliok skambučio veterinarui vien dėl to, kad simptomų dar nėra. Kai kurių augalų, pvz., tikrų lelijų, poveikis pasirodo tik po 12–24 valandų. Gydymo sėkmė priklauso nuo to, kaip greitai pradedama terapija.
PRO TIP: turėdamas namuose ir vaikų, ir augintinių, planuok augalų vietas pagal abi rizikos grupes vienu metu. Žr. vaikams draugiškų augalų sąrašą, kuriame dauguma rūšių sutampa su augintiniams saugiais augalais.
Kontrolinis sąrašas prieš perkant naują augalą
- Patikrinta rūšis pagal lietuvišką ir lotynišką pavadinimą, ne tik pagal bendrą išvaizdą
- Pavadinimas palygintas su nuodingų augalų sąrašu prieš apmokant už pirkinį
- Numatyta vieta bent 1,5 m aukštyje arba uždaroje patalpoje, jei augalas priklauso rizikos grupei
- Substratas padengtas akmenukais ar tinkleliu, jei augintinis mėgsta kasinėti vazonus
- Po ranka veterinaro ir artimiausios skubios pagalbos klinikos kontaktai
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar taikos lelija tikrai pavojinga katėms? Taikos lelija (Spathiphyllum) sukelia tik burnos dirginimą nuo kalcio oksalato kristalų, ne inkstų pažeidimą. Katėms itin pavojingos yra tikros lelijos (Lilium gentis), dažnos puokštėse.
Kiek laiko trunka, kol pasirodo apsinuodijimo simptomai? Burnos dirginimą sukeliantys augalai simptomus rodo per kelias minutes. Rimtesni atvejai, tokie kaip tikrų lelijų poveikis inkstams, gali pasirodyti tik po 12–24 valandų.
Ar sukulentai saugūs augintiniams? Ne visi. Alijošius ir kalanchoe sukelia virškinimo sutrikimus, o daugelis kitų sukulentų, pavyzdžiui, echeverija, yra netoksiški. Prieš perkant patikrink konkrečią rūšį atskirai.
Kaip atpratinti katę kramtyti augalus? Pasodink katei skirtos žolės vazonėlį šalia mėgstamiausios vietos ir pašalink priėjimą prie dekoratyvinių augalų pirmas 2–3 savaites, kol susiformuoja naujas įprotis.
Kokie ženklai rodo, kad reikia skubios veterinarinės pagalbos, o ne stebėjimo namuose? Sunkus kvėpavimas, dažnas vėmimas per trumpą laiką, kraujas išmatose ar vėmaluose, drebulys ir sąmonės sutrikimas reikalauja skubios pagalbos nedelsiant. Vien seilėtekis be kitų simptomų dažnai praeina savaime per kelias valandas, bet vis tiek verta paskambinti veterinarui pasitarti.
Apibendrinimas
Augalai ir augintiniai gali sugyventi vienoje erdvėje, jei žinai, kurios rūšys kelia realų pavojų. Dauguma jų nekelia. Bet tikros lelijos, tulpių svogūnai ir česnakai priklauso rimtesnei kategorijai ir reikalauja atskiro dėmesio. Renkantis naują augalą namams su katėmis ar šunimis, patikrink rūšį prieš pirkimą, ne po to, kai augintinis jau sukramtė lapą.
